Įsižeidė vėl vyresni
Ir bartis, ir grūmoti šoka:
Ne taip tu, jaunas, gyveni!
O aš taip gyvenu, kaip moku.
Lazdom baksnoja dėdės: štai
Tu ne su tais draugais draugauji,
Draugystė netikra tatai, -
O mano rankoj – lapų sauja…
O man užtenka pinigų,
Kiek rudeninis vėjas duoda.
Aš nenusiperku draugų -
Ir neparduodu.