„Eik ir tu taip daryk“ (Lk 10, 37)

Kai negalavimai užgriūna,
Aš Dievą pradedu prašyti –
„Dieve, Tu sukūrei mano kūną,
Tu gali jį ir išgydyti.
Tavęs ieškojau ir radau.
Ačiū Tau“.

Dieviškos ramybės upė
Užlieja protą
Ir širdį.
Gydančios antgamtinės
Būtybės galia
Mano gydo ir girdi.

Dabartinės savo būsenos
Aš nebijau,
Jinai tuoj taps praeitimi.
Jaučiu, kaip stebuklinga
Dievo gydanti galia,
Persmelkus Visatą,
Srovena manimi.

Ir dėkinga
Mano širdis
„Ačiū, Tėve“, –
Su meile
Kartoja vis.