Dažnai galvoju-
Gal ir medžiams skauda ,
Kai kirvio ašmenys
Palieka randus širdyje ,
O juk sakai-tai kraujas ;
Nebenuplausi ,o aprišti nėra kam…

Ilgam skausmingas
Randas lieka ,
Kai nuo mažens
Tu skriaudžiamas
Ir nežinai,už ką…
Tada lieki jautrus ,
O gal visai jausmai sudiržta ,
Nelyginant kokia gili
Buvo žaizda.

Dabar bijau
Net medžio šaką liesti-
Trikdyti ŽEMĖS veidą -nevalia.
Nedaug beliko ateities ,
O medis ošia ,kad mes- dviese
Ir mūsų ta pati
Akių spalva… žalia.