Tu esi vien tik mažas žmogus,
Vien tik dulkė šioj žemėj plačioj.
Tu kenti ir ligas, ir vargus,
Ir blaškaisi kažko nežinioj…

Vien tik Dievas tau ranką paduos.
Vien tik Dievas tave apkabins.
Ir tik Dievas nelaimėj paguos.
Ir tik Dievas tave nuramins.

Prie paveikslo suklupęs meldies,
O aplinkui – ramybė, tyla.
Liejas maldos giliai iš širdies,
Atsigauna pavargus siela.

Dievas tavo maldas išklausys,
Čia tavęs nieks nesmerks ir neteis…
Atsigaus čia paklydus širdis –
Dievas geras. Jis viską atleis…