Languota žemė
O pro langus
Ten milijonai ilgesingų
Žvilgsnių į žvaigždes
Nukrypsta

Ir aš pavasarį kiekvieną
Į skliautą užsikorus
Bandau surasti savo
Andromedą ir Kasiopėją
Ir nusitvėrus vieną
Kyboti virš nutolusių langų

Gėlėtos pievos
Jose
Daugybė užsimiršusių žmonių
Užvertę galvas, ištiesę kūnus
Bites sekioja akimis

Ir mano guolis
Kiekvieną vasaros atokaitą sušyla
Bekramtant saldų smilgos smaigą
Ten visos sutemos išgyja
O mano plaukuose apsigyvena šieno kvapas

Neringa