Sėdžiu aš ant upės kranto
Ir mėtau žiedlapius tolyn,
Ir nežinau, kodėl taip lengva,
Kai neša juos srovė stipri.

Apglėbęs šviesų saulės kraštą
Jaučiu jos spindulius šiltus.
Ir nežinau, kodėl taip gera –
Akimirka, kurios jau nebebus…

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui