Jūra
…Vandens nėra…
Tik pilys, medžiai, samanos,
Kažkokios keistos slidžios formos,
Harmoniją šviesos ir vakaro vis pjaustančios…

……………………………………

Kažkas netyčia bailiai dūžta,
Kažkas vis ūžia, spengia, dūsta.
Nežinia užgula ausis,
Užgniaužia kvapą…
Ir lygiai taip netyčia
Pagauna keistą,
Labai trapų garsą…
Po to ir vėl, ir vėl iš naujo
Kažkas vis auga, stiebias, bunda
Ir, kai pasiekia tobulą viršūnę…
…Miršta, sprogsta, lūžta…

…Vandens nėra…
Tik keistas išgaubtas pasaulis,
Kuriame pilys, medžiai, samanos
Ir labai keistos slidžios formos,
Harmoniją šviesos ir vakaro
Netyčia pjaustančios.

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui