Aš tokio ąžuolo kaip gyvas nemačiau:
Jo šakos veržiasi, kaip paukščiai, vis aukščiau,
Ir saulė vakare į jį kaip jūron grimzta,
Ir spinduliai jame triukšmauja ir nerimsta,
Ir plaukia jis erdvėj, didingas ir platus,
Kaip senas burlaivis į tolimus kraštus.