Nejaugi dėl dangaus
Tik ašarėlės krinta ?
O, jis nesulaikys
Atšalusių delnų ,
Kai glosto žemės skruostą
Ir nenuleisdamas akių
Į juodą kamuolį sukausto
Visai nebodamas
Tolesnių pasekmių.

Kai jungiasi erdvė –
Dangus ir žemė miega ,
Nesusitinka saulė
Su gražuoliu mėnuliu ,
Ilgiausią naktį
Gal prišauksiu
Purų sniegą ,
Kad šviestų baltu
Nekaltumo rūbeliu.