Aš norėčiau poemą sukurti,
Kuri džiugintų širdis žmonių,
Bet pati nepajėgsiu –
Jėzau, Tavo pagalbos meldžiu.

Jėzau, Dievo sūnau, mylimasis,
Sielų gelbėt Tu atėjai,
Savo meilę žmonijai apreiškei,
Tu kentėjai už mus ir mirei.

Kad kentėjimais savo didžiausiais
Atpirkai mus nuo pikto galios –
Dabar mes, žmoneliai menkiausi,
Sieksim laimės Dangaus amžinos.

Tu stiprink, pakelk visų širdis,
Kad jos šviestų auksine šviesa,
Kad pasaulyje šiam jos neklystų,
Ir suprastų, kad Dievas –Tiesa!