Aš ilgiuosi tavęs, bet tavęs ilgesys nepasiekia,
Ir ne metai kalti, ir ne kelias dulkėtas, trankus.
Ar likimas dosnus, ar jis storą tau riekę atriekia?
Burtai jau išmesti, oras toks viesulingas, tvankus.

Net alsuoti sunku. Slepias saulė už debesio pilko,
O laukais sūkurys lekia, regis, tiesiog į mane.
Aš tokia vieniša… Vienišumas galudienio vilko,
Ar benamio bastūno, sutikusio lemtį dugne.

Kas gi ranką paduos? Kas žiedų pribarstys į žolynus?
Springsta vėjas rauda per dulkėtas miestelio gatves.
Kas ateis, kas išraus iš širdies man karčiuosius pelynus?
Aš tokia vieniša… Ir taip skaudžiai ilgiuosi tavęs…