Tu –
Artumas, kuriame gyvenu.
Arčiau nei arti,
arčiau nei galėčiau paliesti.
Taip arti,
jog leidi nutolti,
maištauti, sukilti,
išeiti į tyrus,
į dykumas sielos,
į dulkių naktis.
Ir grįžti –
sugrudusia širdim
į Tavo Miestą.

Tik todėl,
jog arčiau nei arti.
Arčiau nei galėčiau
p a l i e s t i . . .