Ko reikia moteriai,
Pietus į stalą nešančiai,
Ko reikia moteriai
Po rūpesčio dienos,
Ko reikia moteriai
Nuo kasdienos pavargusiai?
Nedaug. Šiek tiek švelnumo,
Meilės, šilumos.
Kad apkabintų,
Ir švelniai paguostų,
Kad nuramintų
Verkiančią nakčia.
Priglaustų retkarčiais
Prie savo skruosto,
Nevienadiene būtų atrama.
Žiemos metu atneštų
Šiltą vasarą,
Viduvasary virstų šaltiniu.
Skausme sava ranka
Nubrauktų ašarą
Ir pasitiktų rudenį kartu.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Ar daug?
Kokie menki šitie troškimai …

Eglė Brazdžiūnienė