Aš jau nebe ta. Praėjęs laikas
Paliko manyje savas pėdas.
Gal kartais tik verkiu, kaip mažas vaikas,
Gailiuos ir vėl darau naujas klaidas.

Rečiau jau skauda, kai mane sužeidžia,
Pačios dažniau įskaudinti kiti.
Anksčiau man nepatikdavo dviveidžiai,
Dabar į juos darausi panaši.

Meluot išmokau, netikėt išmokau,
Apgaut mane jau darosi sunku.
Tampu beširde, netikra, gruboka,
Atrodo, kad ne savimi tampu.

Jausmais žaidžiu. Tai atstumiu, tai traukiu
Mylėt nemoku. Meilė užmušta
Kažkur seniai. Aš nieko nebelaukiu.
Praėjo laikas. Aš jau nebe ta.

Eglė Brazdžiūnienė