Ieškau žmogaus,
kuris mokėtų nupiešti
Angelą sargą.

Tuomet iškirpčiau jį iš popieriaus,
pasikabinčiau ant kaklo,
vaikščiočiau drąsiai gatvėmis –
nieko nebijočiau.

Galvočiau tik apie svarbius dalykus –
neklimpčiau į smulkmenas.
Žinočiau, kad bičiulis popierinis
nemulkina.

Pati tapčiau permatoma
it sviestinis popierius –
ir tai manęs neglumintų.

Kai taptų nepakeliamai šalta,
įbrėščiau degtuką,
uždegčiau žvakę,
prikiščiau prie skverno,
prie kabančio ant kaklo angelo …

… abudu popieriniai degtume –
Ir taptume kažkam
tikrų tikriausiu,
švytinčiu tolumoje
Angelu.