Pamąstymai apie žemę

Pamąstymai apie žemę

Ir mūsų proseneliai žemę puoselėjo, gynė, ne tik vandeniu, bet ir gausiu krauju laistė, saugojo ir prižiūrėjo, kad derlių duotų, šeimą, vaikus, tėvus senus išlaikytų ir išmaitintų. Tad ar į šį kūrinį neįdėtas šimtmešių ir net tūkstanmečių darbas? Ir kaip pažiūri į tą mažą lopinėlį, kuris Lietuva dabar vadinas ir pabandai pažvelgi į istoriją, graudu ir sopa pasidaro… Kaip ta kadaise nuostabi išpuoselėto sodo obelis, pavirtusi viena laukine obelim, su susitraukusiais mažiukais obuoliukais. Paklauskite istoriko ar etnologo, kas tas lietuvis ir kokio dydžio tos giminės gimtinė kadaise buvo?

Lietuva bėdoje, Fyfalandija klesti
| |

Lietuva bėdoje, Fyfalandija klesti

Bandymas susidoroti su profesoriumi Algirdu Degučiu galėtų būti pavyzdžiu, kaip Lietuvoje, nustumiant į šešėlį tikrąsias problemas, iš nieko kurpiami skandalai. Simboliška, kad prieš kelis mėnesius vienas video pokalbis su juo vadinosi „Tremtyje mus vadino fašistais, Lietuvoje – maskoliais“. Dabar persekiojimas kartojasi, tik su kitais epitetais.

Žurnalistika ir Valatkizmas Lietuvoje po Nepriklausomybės praradimo
|

Žurnalistika ir Valatkizmas Lietuvoje po Nepriklausomybės praradimo

Po Nepriklausomybės praradimo 2008 – 2015 m. naujiesiems Lietuvos šeimininkams (pirmiausia – JAV) reikėjo psichologiškai pripratinti visuomenę prie naujų sąlygų. Efektyviausiai tą atlikti gali masinės informacijos priemonės, todėl šiam darbui jos buvo pasitelktos ir šį kartą. Iš kitų išsiskyrė užsienio kapitalo taip vadinamas „pagrindinis naujienų portalas Lietuvoje – Delfi“. Į šį leidinį sulindo visi, gebantys rašyti, „naujojosios Lietuvos“ propagandistai. Tikra žvaigžde jų tarpe buvo Rimvydas Valatka. Iki 1990 –ųjų jis dirbo Tarybų Lietuvos įvairių leidinių redakcijose pareigybėse, kurias tradiciškai prižiūrėjo ir globojo KGB.

Lietuvių Kalbos slėpiniai. Priebalsių prasmės ir reikšmės
| | | | |

Lietuvių Kalbos slėpiniai. Priebalsių prasmės ir reikšmės

Paprastai etnologijoje pagrindinė tyrimo priemonė yra papročiai ir tradicijos. Kalba laikoma pagalbine. Bet labai gali būti, kad su lietuvių kalba yra kitaip – kalba, žodis gali tapti etnologijos ir netgi platesne prasme pasaulėžiūros instrumentu. Neabejotinas lietuvių (baltų) kalbų archajiškumas leidžia savaip spręsti garso ir prasmės santykio žodyje mįslę. Gali būti, kad rašto atsiradimas (kuris, aišku, yra civilizacijos pasiekimas) kartu yra ir kultūros nuosmukis špengleriškąja prasme, kai buvo prarasta garso ir prasmės dermė (Babelio bokšto katastrofa). Pačios seniausios kultūros (pavyzdžiui, Indija) nepasitiki raštu ir tęstinumui užtikrinti laikosi sakytinės tradicijos, garso kultūros.
Gal iš tiesų branduolinėse, “motininėse” kiekvienos kalbinės šeimos kalbose, dar tebesančiose “porojinės” būklės, iki Babelio katastrofos, garsas turi prasmę, o prasmė – savą garsą? Jei taip, tai lietuvių kalba būtų pirmoji pretendentė tarp ide. kalbų. Labai gali būti, kad mūsų kalboje garsas reiškia, o prasmė girdisi, tik šito jau nebežinome ir nebemokame. Gali būti, kad mūsų kalboje glūdi “paslaptis minties, įkūnytos garso materijoje” (R. Jakobson).