Būsto kainas kelia panika ir noras uždirbti

Vieno kaltininko dėl kosminiais greičiais kylančių nekilnojamojo turto kainų surasti nepavyks.

Šios rinkos specialistai pripažįsta, kad jiems pakako tik įsukti karuselę: viešai skelbiamos prognozės, kad būstas ateityje dar labiau brangs, suaktyvino rinką, žmonės ėmė graibstyti bet kokį nekilnojamąjį turtą ir taip dar labiau užaukština jo kainas.

Tačiau ne paslaptis, kad tokioje sumaištyje verslininkai nepraleidžia progos gerai uždirbti.

Vieni rinkos žinovai bado pirštais į statybininkus, iš naujų statybų siekiančius uždirbti po 100 proc. pelno, o šie “siunčia” pas statybų užsakovus, pageidaujančius gauti produktą už tokią savikainą, už kurią, statybininkų supratimu, pastatyti kokybišką pastatą neįmanoma.

“Užsakovai dabar reikalauja, kad naujo pastato 1 kvadratinio metro savikaina būtų 2,2 – 2,3 tūkst. litų, nors realiai ji turėtų siekti bent 2,5 – 2,7 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Dabar išeina taip, kad pirkėjas, mokėdamas jau per 3,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą, gauna nekokybišką produktą”, – “Vakarų ekspresui” dabartinę situaciją atskleidė statybų verslo atstovai.

Agentūros prisideda

Įsivyravusią viešą nuomonę, esą iš dabartinės situacijos labiausiai pasipelno nekilnojamojo turto agentai, nuo kiekvieno sandorio uždirbantys po 1-2 procentus būsto kainos, pastarieji stengiasi paneigti.

Neoficialiais duomenimis, šiuo metu uostamiestyje dirba per 200 nekilnojamojo turto agentų. Todėl nenuostabu, kad vos pasirodžius skelbimui apie parduodamą nekilnojamąjį turtą tuoj pat užplūsta agentų skambučiai.

Tačiau patys agentai tikina, kad šis darbas nėra lengvas pasipelnymas, ypač, jei dirbi sąžiningai.

Daugelis kalbintų nekilnojamojo turto agentų tikino, esą jie tikrai nesistengia pūsti būstų kainų, atvirkščiai – esą jiems naudinga kuo labiau jas “numušti”, nes tuomet yra didesnė tikimybė parduoti kuo daugiau butų.

Tačiau ne visi nekilnojamojo turto specialistai kratosi atsakomybės dėl sukilusių kainų. Nekilnojamojo turto agentūros “Termionas” direktorė Indrė Valionienė buvo atvira: “Žinoma, nekilnojamojo turto agentūros tokiomis prognozėmis, kad verta pirkti šiandien, nes rytoj pabrangs, prisideda prie kainų kėlimo”.

Pasak I. Valionienės, prognozės apie brangimą suaktyvina rinką, o pasiūlos nėra. Tuomet patys žmonės sukelia kainas stengdamiesi žūtbūt įsigyti būstą.

Tai patvirtina ir “Vakarų ekspreso” žurnalistų stebėta situacija, kai į parduodamą butą Daukanto gatvėje atėję keli pirkėjai dėl jo vos nesusipešė ir surengė improvizuotą aukcioną. Pardavėjui teliko stovėti ir stebėti, kaip akyse kyla jo turto kaina. Per keletą minučių butas pabrango keliolika tūkstančių litų.

Nėra ką pirkti

“Butų kainas kelia per maža naujų butų pasiūla. 400-500 butų, kiek dabar per metus pastatoma Klaipėdoje, nepatenkina paklausos. Reikėtų, kad per metus būtų pastatoma 1,5-2 tūkst. butų”, – teigė nekilnojamojo turto agentūros “Aidila” vadovas Algimantas Bružas.

Oficialiais Statistikos departamento duomenimis, klaipėdiečiai gyvena labiausiai susispaudę Lietuvoje ir labiausiai atsilieka nuo šalies vidurkio.

Teigiama, kad šalyje vienam gyventojui tenka 23,4 kvadratinio metro gyvenamojo ploto, o uostamiestyje – tik 21 kv. m.

Vilnius ir Kaunas gerokai lenkia Klaipėdą naujų gyvenamųjų namų statybos rodikliais. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje 2005 trečiąjį ketvirtį pastatyta 218 gyvenamųjų namų, Kauno apskrityje – 172, o Klaipėdos apskrityje – tik 46 gyvenamieji namai.

Pinigai – beverčiai

Be to, pasak A. Bružo, žmonės nori ir jau gali sau leisti gyventi geriau. Vyksta didžiulė kaita, žmonės nebeprisiriša prie vieno būsto, ieško vis geresnio varianto, todėl rinka yra labai aktyvi.

Taip pat įtakos kainų šuoliui, anot jo, turėjo įstojimas į Europos Sąjungą bei artėjantis euro įvedimas – žmonės nelinkę pasilikti daug pinigų ir investuoja juos į nekilnojamąjį turtą.

Jam antrina ir nekilnojamojo turto “Oberhaus” Klaipėdos skyriaus Vertinimo departamento vadovas Arūnas Sarulis. Jo teigimu, kainų kilimą lemia ir žmonių perkamosios galios augimas, kurį skatina palankios bankų paskolų išdavimo sąlygos ir didėjantys atlyginimai, taip pat žmonių sąmonėje atsiradęs supratimas, kad nekilnojamasis turtas yra patikima ilgalaikė investicija.

“Net ir tuo atveju, jei po kelerių metų kainos nekilnojamojo turto rinkoje šiek tiek kristų, ateityje jos vėl gali didėti. Tad ilgalaikė investicija į nekilnojamąjį turtą išties patikima”, – sakė A. Sarulis.

“Juk lietuviai yra vėtyti ir mėtyti, todėl jiems būdingas taupymas juodai dienai”, – apie būstų pirkimo karštinę kalbėjo I. Valionienė.

Be to, pasak korporacijos “Matininkai” Klaipėdos skyriaus vadovo Romualdo Joniko, kainos auga ir dėl to, kad šalyje yra per daug laisvų pinigų.

Nebebijo gyventi skolon

Bankininkų turimais duomenimis, tik apie 10-15 proc. šalies gyventojų būstą įsigyja savo lėšomis, kiti ima paskolas.

Nepaisant to, “Hansabanko” Privačių asmenų finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės teigimu, Lietuva nėra prasiskolinusi, kaip dabar yra populiaru kalbėti. Teigiama, kad 2005 metų pradžioje šalyje buvo išduota tik 50 tūkst. paskolų būstui įsigyti, penktadalis jų – Klaipėdoje. Pasak J. Gumuliauskienės, šalyje, kur gyvena 3 milijonai gyventojų, tai tikrai mažas skaičius.

“Per artimiausius trejus metus būsto paskolos dar augs daugiau kaip 200 procentų”, – prognozavo J. Gumuliauskienė.

Akcentuojama, jog nepaisant to, kad būsto paskolų rinka pastaruoju metu per metus išauga po 100 procentų, šių paskolų skvarba, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, esanti dar labai maža.

Beje, būstų kainos auga visoje Europoje. Teigiama, kad Vakarų Europos šalyse būsto kainos vidutiniškai per metus augo 10 procentų. Nors Lietuvoje kainos kyla sparčiau, tačiau jos dar nesiekia kitų Europos sostinių lygio.

Tačiau, pasak nekilnojamojo turto specialistų, mes kol kas ir negalime lygintis su kitomis Europos šalimis, nes Lietuvoje pragyvenimo lygio augimo tempai labai atsilieka nuo kylančių kainų.

Kainas kelia statybininkai?

Yra ir dar viena nekilnojamojo turto kainų augimo versija.

Korporacijos “Matininkai” Klaipėdos skyriaus vadovo R. Joniko įsitikinimu, kainas kelia statybininkai, norintys uždirbti 100 procentų pelno, kaip ir buvo vos tik prasidėjus naujoms statyboms.

Esą kadangi naujų statybų pradėjo daugėti, atsirado konkurencija. Be to, dėl kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus teko padidinti statybininkų atlyginimus, todėl ir nebepavyksta tiek užsidirbti. Tad ir formuojama vieša nuomonė, kad netrukus brangs ir medžiagos, ir darbai – šitaip dar labiau aktyvinama rinka.

Tačiau statybų bendrovės “Pamario apdaila” direktorius Raimundas Klionauskas šią versiją linkęs kiek patikslinti – kainas, anot jo, kelia ne statybinės firmos, o užsakovai – dažniausiai tos pačios nekilnojamojo turto agentūros. Žinoma, yra ir tokių statybos bendrovių, kurios pačios perka sklypus, daro projektus, stato namus ir pardavinėja būstus, tačiau tokių yra nedaug.

R. Klionausko duomenimis, užsakovai dabar reikalauja, kad naujo pastato vieno kvadratinio metro savikaina būtų 2,2 – 2,3 tūkst. litų.

“Už tokią savikainą pastatyti kokybišką pastatą neįmanoma. Reali savikaina turėtų būti 2,5 – 2,7 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Dabar išeina taip, kad už vieną kvadratinį metrą mokėdamas per 3,5 tūkst. litų, žmogus gauna nelabai kokybišką produktą”, – sakė R. Klionauskas.

Uždarbiautojų mažėja

Būsto kainų pūtimu suinteresuoti ir vadinamieji spekuliantai – naujos statybos būstų ar sklypų perpardavinėtojai. Tačiau, pasak specialistų, jų aukso amžius jau eina į pabaigą.

Vos tik šalyje prasidėjo naujos gyvenamojo būsto statybos, pradėjo veikti ir “gerai suteptas” mechanizmas. Butai dažniausiai pradedami pardavinėti labai ankstyvoje stadijoje, tik gavus statybų leidimą. Tuomet iš pirkėjo prašomas avansas paprastai sudaro apie 15-20 proc. būsimojo būsto vertės, o likusi suma mokama tik pastačius namą. Kadangi naujo daugiabučio statyba užtrunka apie metus, o per tiek laiko butai pabrangdavo po 20-40 proc., turto perpardavinėtojai uždirbdavo po keliasdešimt tūkstančių litų per metus.

Pavyzdžiui, nuo 2003-iųjų iki 2005-ųjų pradžios per 3-4 mėnesius kvadratinio metro kaina pakildavo net po 200-300 litų. Tad 200 tūkst. litų kainavęs naujas butas per metus pabrangdavo iki 250-260 tūkstančių.

Kita vertus, R. Jonikas svarsto, kad šis uždarbis yra tik sąlyginis. Anot jo, tie perpardavinėtojai, kurie prieš keletą metų įsigiję žemės sklypą po metų jį pardavė dvigubai brangiau, lyg ir nieko neišlošė, mat šalyje kilo kainos, todėl ir gauti pinigai nuvertėjo.

Anot A. Bružo, tokių spekuliacijų netrukus turėtų sumažėti dėl išaugusios rizikos, kad kainos ateityje gali taip smarkiai ir nebekilti.

Be to, nors būstus statančios ir pardavinėjančios bendrovės dėl tokių spekuliacijų jokios žalos nepatiria, jos jau stengiasi apsidrausti nuo perpardavinėtojų. Pavyzdžiui, avansinėse sutartyse įrašomas papildomas punktas – be teisės perleisti trečiajam asmeniui, arba butai pradedami pardavinėti kiek galima vėliau, kai jų kainos jau yra išaugusios.