Suvilioti kunigą – laimė, ar likimo rykštė?
|

Suvilioti kunigą – laimė, ar likimo rykštė?

Šiandien Daina (vardas pakeistas. – Aut. past.) sakosi esanti laiminga motina ir žmona. Ji tikina, kad keli nuolatinės įtampos metai ir skaudūs aplinkinių žodžiai dabar atrodo tokie juokingi prieš nuostabiausią pasaulyje jausmą, kai gali gyventi su brangiausiu pasaulyje žmogumi po vienu stogu ir auginti jo vaikus… “Už savo meilę reikia kovoti. Džiaugiuosi, kad nepalūžau. Be Pauliaus (vardas pakeistas, – Aut. past.) mano gyvenimas būtų beprasmis”, – sakė Daina, sutikusi papasakoti savo ir kunigo meilės istoriją tik po to, kai pažadėjome pakeisti jos vardą. “Dar žaizdos neužgijusios. Pauliaus tėvai iki šiol mane ir mudviejų vaikus ignoruoja. Santuokoje gyvename jau penkerius metus, o jie nėra matę nei manęs, nei anūkų. Baisu ir prisiminti, kokių priemonių jie ėmėsi, kad tik mus išskirtų. Bijau, kad paskaitę straipsnį, vėl neduos ramiai gyventi”, – sakė Daina. Daina nesureikšmina savo meilės istorijos, teigdama, kad iš visų kitų ji skiriasi tik tuo, kad jos meilės vaisius buvo uždraustas. “Kai moterys suvilioja vedusius vyrus daugeliui atrodo įprasta. Tačiau visuomenė dar labai smerkiančiai žiūri į tas, kurios nepabūgsta atimti žmogaus iš paties Dievo”, – sakė Daina. Daina sutiko Paulių prieš penkerius metus pas seną savo pažįstamą. Tuomet Paulius dar buvo klierikas. Dar dabar moteris atsimena iki ryto trukusį judviejų pašnekesį.

Klaipėdoje dar gyva tikra meilė
|

Klaipėdoje dar gyva tikra meilė

Prie pabaigos artėjantys 2006-ieji uostamiesčiui buvo dosnūs naujų gyvybių ir santuokų. Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė pasidžiaugė, kad ir ištuokų šiemet buvo mažiau nei praėjusiais metais. Deja, jau šešeri metai iš eilės mūsų mieste daugėja mirčių. Šiemet jų skaičius peržengė 2 tūkst. – tiek mirčių buvo užregistruota tik prieš 11 metų. “Šiemet man labiausiai įstrigo viena santuoka. Tuokėsi jauna pora ir abu tiesiog spinduliavo meile vienas kitam. Šio jausmo nesuvaidinsi. Ir kai, užmovus nuotakai žiedą, jaunojo akyse suspindo ašaros, nebesusilaikiau ir aš”, – braukdama ašaras prisiminė G. Misevičienė. Tūkstančius porų sutuokusi moteris apgailestavo, kad tokių tikrų jausmų retai kada pavyksta pamatyti. “Dar stebino tai, kad nemažai jaunų pirmą kartą tekančių merginų žiedus mainė su gerokai už save vyresniais vyrais. Net nebeskaičiuojame tų porų, kur amžiaus skirtumas – mažesnis nei 20 metų. O tokių, kur amžiaus skirtumas – daugiau nei 20 metų, šiemet buvo vienuolika. Visais atvejais jaunesnė būna moteris. Vienas jaunikis už nuotaką buvo vyresnis net 30 metų”, – pasakojo G. Misevičienė. Iš viso šiemet iki gruodžio 20 dienos įregistruotos 1386 santuokos, o pernai per visus metus – 1225. Vis daugiau porų nori tuoktis iškilmingai. Tiesa, šiemet buvo daugiau nepilnamečių santuokų – 7 (pernai – 4). Visais atvejais nepilnametės tekėdamos laukėsi. Buvo švenčiamos ir 4 auksinės vestuvės, kai poros kartu išgyveno net 50 metų.

|

Neradę Smiltynės gaisro kaltininkų gaisrininkai šventė santūriai

Nors jau praėjo lygiai metai po Smiltynėje kilusio šimtmečio gaisro, kai išdegė net 235 hektarai miško, iki šiol dar nepavyko nustatyti šią nelaimę sukėlusių kaltininkų. “Tyrimas tebevyksta. Versijų yra daug, bet tikrojo kaltininko dar nepavyko nustatyti”, – vakar sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Ikiteisminio tyrimo poskyrio viršininkas Algimantas Stankevičius. Pareigūnas dalijosi prielaidomis, kad greičiausiai be žmogaus rankos nebuvo apsieita. Mat praėjusių metų gegužės 4-ąją nebuvo nei perkūnijos, nei kitų gamtos reiškinių, kurie galėjo sukelti gaisrą. “Žinoma, paprasčiausia būtų suversti kaltę kokiai nors stiklo šukei. Tačiau gaisro židinio vietoje neradome konkrečios šukės, kuri galėjo lemti tokią nelaimę”, – kalbėjo A. Stankevičius. Anot jo, nustatyta, kad gaisras kilo tolokai nuo pagrindinio kelio Smiltynė-Neringa, maždaug už 1,5 kilometro. Tačiau toje vietoje, kur įsipliekė gaisras, iki marių vingiuoja vadinamas žvejų takas. “Kadangi tą dieną buvo labai sausa, gaisras galėjo įsiplieksti nuo mažiausios kibirkštėles, tikrai nereikėjo specialiai lauželio pakurstyti. Būtų pakakę numesti nuorūką”, – pasakojo pareigūnas. Jis, be kita ko, priminė, kad visai nesvarbu, ar valstybės saugoma teritorija, gamtos objektas buvo suniokotas tyčia ar ne. Bet kuriuo atveju Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė. Už tokį nusikaltimą gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų.

Būstų rinka primena loteriją

Nekilnojamojo turto kainos Nidoje jau beveik susilygino su kitų Europos šalių kurortų kainomis. Dabar vieno kvadratinio metro kaina Nidoje siekia 2 tūkst. eurų – panašios kainos, pasak A. Bružo, yra ir Ispanijoje. Pastaruoju metu Nidoje kainos vėl kyla. Anot nekilnojamojo turto ekspertų, tam įtakos galėjo turėti ir pastaruoju metu plačiai nuskambėjęs skandalas dėl nelegalių statybų Kuršių nerijoje. Žmonės baiminasi, kad rekonstrukcijos gali būti uždraustos, todėl suskubo pirkti. “Tačiau aš manau, kad tie nereikalingi politizuoti triukšmai, kurie kilo Nidoje, nurims. Tuomet viskas grįš į protingas vėžes ir šiuo metu iškreipta rinka stabilizuosis”, – vylėsi A. Bružas. Palangoje, pasak A. Bružo, vyko kitokia dinamika. Iki 2000-2002 metų šiame kurorte miegamuosiuose rajonuose esančios butų kainos viršijo Klaipėdoje esančių butų kainas. Bet po to Palangoje prasidėjo naujos statybos, rinka atsigavo ir senų butų kainos smarkiai krito. Jų paklausa dabar menka ir jie toliau pinga. Šiemet Lietuvoje atlikus masinį nekilnojamojo turto įvertinimą, Klaipėda buvo antras miestas pagal būsto brangumą. Sostinėje būstas brangesnis 20-30 procentų, o Kaune – tiek pat pigesnis. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertų svarstymu, kadangi Kaune kur kas sparčiau plėtojamos naujosios statybos, šis miestas gali greitai pavyti uostamiestį.

Būsto kainas kelia panika ir noras uždirbti

Įsivyravusią viešą nuomonę, esą iš dabartinės situacijos labiausiai pasipelno nekilnojamojo turto agentai, nuo kiekvieno sandorio uždirbantys po 1-2 procentus būsto kainos, pastarieji stengiasi paneigti. Neoficialiais duomenimis, šiuo metu uostamiestyje dirba per 200 nekilnojamojo turto agentų. Todėl nenuostabu, kad vos pasirodžius skelbimui apie parduodamą nekilnojamąjį turtą tuoj pat užplūsta agentų skambučiai. Tačiau patys agentai tikina, kad šis darbas nėra lengvas pasipelnymas, ypač, jei dirbi sąžiningai. Daugelis kalbintų nekilnojamojo turto agentų tikino, esą jie tikrai nesistengia pūsti būstų kainų, atvirkščiai – esą jiems naudinga kuo labiau jas “numušti”, nes tuomet yra didesnė tikimybė parduoti kuo daugiau butų. Tačiau ne visi nekilnojamojo turto specialistai kratosi atsakomybės dėl sukilusių kainų. Nekilnojamojo turto agentūros “Termionas” direktorė Indrė Valionienė buvo atvira: “Žinoma, nekilnojamojo turto agentūros tokiomis prognozėmis, kad verta pirkti šiandien, nes rytoj pabrangs, prisideda prie kainų kėlimo”. Pasak I. Valionienės, prognozės apie brangimą suaktyvina rinką, o pasiūlos nėra. Tuomet patys žmonės sukelia kainas stengdamiesi žūtbūt įsigyti būstą. Tai patvirtina ir “Vakarų ekspreso” žurnalistų stebėta situacija, kai į parduodamą butą Daukanto gatvėje atėję keli pirkėjai dėl jo vos nesusipešė ir surengė improvizuotą aukcioną. Pardavėjui teliko stovėti ir stebėti, kaip akyse kyla jo turto kaina. Per keletą minučių butas pabrango keliolika tūkstančių litų.

Būstų rinka nebežino sveiko proto ribų

Nekilnojamojo turto vertinimas – paskutinis akordas, nuskambantis bankų klientams, norintiems įsigyti būstą už pasiskolintus pinigus. Esant nestabiliai rinkai – tiek smarkiai kylant, tiek krintant būstų kainoms įvertinti turtą yra sunkiau. Vertintojai neslepia – su bankų klientais tenka net konfliktuoti, kol juos pavyksta įtikinti, jog norimo įsigyti nekilnojamojo turto toli gražu neįmanoma įvertinti tokia suma, kokios prašo pardavėjas. Dažniausiai nerealių kainų prašoma už sklypus, ypač – žemės ūkio paskirties. Mat juos įsigyjant dažniausiai veikia fantazijos – pirkdamas žemės ūkio paskirties sklypą, žmogus dažnai prisisvajoja, ką jame bus galima pastatyti, ir sutinka mokėti kosminę sumą už žemę, kuri galbūt taip ir neįgis gyvenamosios paskirties sklypo statuso. “Jei nėra detaliojo plano, statybos leidimo, tokia žemė vertinama kaip elementarus žemės sklypas. Mes fantazijų nevertiname, todėl ir kyla konfliktų su pirkėjais”, – sakė korporacijos “Matininkai” Klaipėdos skyriaus vadovas Romualdas Jonikas. Jo įsitikinimu, žemė negali kainuoti tiek, kiek už ją dabar prašoma. Pavyzdžiui, nedirbamos žemės hektaras, dabar kainuojantis 10-15 tūkstančių litų, pasak vertintojo, realiai vertas vos 2 tūkst. litų. “Tačiau, jei pirkdamas žemės ūkio paskirties žemę nežadi ten auginti burokų, o pradedi fantazuoti joje statyti pilį, tuomet esi pasiryžęs už ją mokėti ir nerealią kainą. Viskas tvarkoje, jei už sandėrį mokama grynaisiais pinigais, tačiau jei imama paskola iš banko, pirkėjams tenka nusivilti vos tik jų išsvajotame sklype apsilanko vertintojai”, – pasakojo R. Jonikas.