| |

Ekologai perspėja: ekokrizė pragaištingesnė už ekonominę krizę

Pasaulį apėmusi ekonominė krizė yra niekai, palyginti su tuo, kas laukia žmonijos dėl gresiančios ekologinės krizės. Jei nesumažinsime vartojimo, Žemės gyventojams papildomai prireiks naujos planetos jau 2030-aisiais, perspėjama ekologijos ekspertų parengtoje naujausioje ataskaitoje “Gyvoji planeta”. Pasaulio laukinės gamtos fondo, organizacijos “Global footprint network” bei Londono zoologų draugijos bendrame pranešime konstatuojama, kad dabar žmonija sunaudoja 30 procentų daugiau Žemės resursų, nei galima. Ekosistemos nespėja atsinaujinti. Jei tokios didžiulio vystymosi ir vartojimo tendencijos išliks, žmonijai teks papildomai ieškoti naujos gyvenamosios vietos. Šiuo metu daugiausia žalos (iki 40 procentų) gyvajai gamtai daro JAV bei Kinija, kai likusioji pasaulio dalis – 60 procentų. Panaudojant gamtinius išteklius vienam gyventojui pirmauja JAV ir JAE (paskutinėse šio reitingo vietose – Malavis bei Afganistanas). Dėl to valstybės – lyderės yra priverstos vandenį, medieną bei kitus gamtos resursus “skolintis” iš kitų šalių, dažnai joms padarydamos žalą. Neatsakingo gamtos kapitalo švaistymo padariniai juntami ir ekonomikoje, nes padidina maisto produktų, vandens, energijos išteklių kainas, teigiama ataskaitoje “Gyvoji planeta”. Joje pabrėžiama, kad žmonija vis labiau lenda į “ekologijos skolas” – t.y. kasmet sunaudoja gamtos resursų už 4,5 trilijono JAV dolerių. Tuo tarpu finansų krizės metu nuostolių patirta daug mažiau.

| |

Ne viskas žalia kas žaliuoja

Būti žaliu Lietuvoje dabar madinga. Nors pas mus vis dar yra klausimų dėl pačios ekologiškumo sąvokos, o stipraus žaliojo judėjimo kaip ir nėra, jau atsiranda veikėjų, darančių pinigus prisidengiant gerais norais. Pora paprastų pavyzdžių: Žaliojikarta.draugas.lt, kaip rašoma jų svetainėje, yra „pirmoji Lietuvoje jaunimo jungtinė iniciatyva, vienijanti tuos, kurie tiki, kad pradėti tvarkyti pasaulį reikia nuo savęs. “Žalioji karta” siekia pažangos aplinkosaugos srityje per švietimą ir visuomenės sąmoningumo ugdymą. Remiantis pasauliniais pavyzdžiais, siekiama sudominti Lietuvos jaunimą ekologinėmis temomis ir taip pažadinti likusios visuomenės dalies savimonę. ” Puiku, ane? Taip – kol kas viskas atrodo gerai. Pasižiūrime tada jų svetainę kiek atidžiau – matome, kad orientuojamasi į jaunimą, daugiausiai į paaglius iki 18 metų: lengvas, žaismingas stilius, tūkstančiai narių nuo 6 (!) iki 18 metų… Bet ką taip ryškiai ir atvirai mato jaunieji internautai šioje „jaunimo sąmoningumą” propaguojančioje svetainėje? Hm… alkoholio reklamą! Jei taip yra „ugdomi” žaliai nusiteikę berniukai ir mergaitės, nieko nuostabaus, kad vietoje „žalios kartos” išauga stiprų potraukį alui turintys potencialūs viešosios tvarkos pažeidėjai. Jei alkoholis oficialiai nėra parduodamas asmenims iki 18 metų, kodėl Internetu jaunimas vis tik YRA skatinamas jį pirkti? Tikiuosi, į šį klausimą artimiausiu metu man atsakys atitinkamos tarnybos.

| |

Ekonomika ir ekologija

Prasidėjus finansų krizei ekonomistai pradėjo skleisti gandus, jog sunkiu finansiniu laikotarpiu ekologiškų produktų bus perkama mažiau. Jų pasisakymus galėjome pamatyti spaudoje. Atrodo logiška – parduotuvėse ekologiški produktai kainuoja brangiau, sunkmečiu žmonės pradeda taupyti ir nebeperka brangių produktų, o renkasi pigesnius. Ekonaujienų redakcija pasiteiravo keleto ekologiškas prekes pardavinėjančių įmonių ar jos jaučia finansinę krizę ar pirkimai sumažėjo? Atsakymas buvo vienbalsis: “ne”. Ekologiškų prekių paklausa nesumažėjo. Ekonomistai suklydo. Kodėl? Galbūt ekonomistai neįvertino ekologiškų prekių išskirtinumo? Jeigu tai būtų paprastos prabangos prekės, tai joms galiotų ekonomistų peršami dėsniai, tačiau nesumažėjusi paklausa rodo, jog tai nėra vien tuščia ir nereikalinga prekė. Ekologiškų produktų žmogui gyvybiškai reikia. Kodėl? Pirmas dalykas, kuo ekologiškos prekės skiriasi nuo kitų yra jų švarumas ir sveikumas. Jei žmogus pirko paprastus skalbimo miltelius ir jie jam sukeldavo alergiją, jo vaikus išberdavo, o pradėjus vartoti ekologiškus odos dirginimas ir alergijos dingo, tai net ir sunkmečiu pirkėjas neatsisakys mokėti daugiau ir tikrai negrįš prie nepatogumus sukeliančių produktų. Antras dalykas, kaip įsitikino daugelis vartojusių ekologiškus maisto produktus, jie yra skanesni. Jeigu kalba eitų apie paprastus produktus, pavyzdžiui, pyragaitis su sezamo sėklomis už litą ar tas pats pyragaitis už 2 litus, tai žmogus sunkmečiu rinktųsi pigesnį variantą.

| |

Ekologiškoms idėjoms būtina sklaida

Ekologija ir ekologiškas gyvenimo būdas – dažna pokalbių, žiniasklaidos ir mėgėjų gvildenama tema. Daugelis kaltina ekologija susirūpinusius žmones mados vaikymusi ir tame dalis tiesos yra. Tačiau apie tai kas svarbu, turi būti kalbama. Privalu didinti visuomenės supratimą ir vesti ją prie teisingo kelio. Prie mūsų planetos, mūsų visų namų išsaugojimo. Tekstas internete dažnam gali pasirodyti nuobodi ir sausa informacija. Tačiau už jos slypi labai svarbūs ir esmingi dalykai. Ekologija, atliekų rūšiavimas, ekologiniai ūkiai, ekologiškas maistas, ekologinė kosmetika tai žodžiai. Daugeliui jie gali pasirodyti paprasčiausiu snobizmu, bet akivaizdu, kad tai kas yra kilę iš gamtos yra svarbu, sveika visiems. Daugiau, už šių sąvokų slepiasi tai, kas yra būtina mūsų planetai. Užsienyje praktiškai žino ir turi savo požiūrį į ekologiją. Jie gali pritarti šioms idėjoms arba ne, bet apie tai jie turi labai daug informacijos. Lietuvoje, nors yra šaltinių rašančių apie ekologines idėjas, tačiau jų nėra pakankamai, dėl ko ekologinės lietuviškos informacijos pasiekiamumas žmonėms tampa gana ribotu. O tai yra labai blogai, nes kiekvienas prarastas žmogus, kiekviena prarasta diena kenkia mūsų žemei. Neturėdami pakankamai informacijos, lietuviai ir toliau niokoja gamtą, darydami žalą žemei, savo tautiečiams, kaimynams ir sau. Ir tai jie daro ne specialiai, o dėl savo nežinojimo. Negalima dėl jų elgesio kaltinti tik šių žmonių.

| |

Žmonės nori ekologiškų produktų

Šiandien prasidėjęs projektas maloniai stebino ne tik savivaldybės vadovus, tačiau ir paprastus žmonės. Tiek savivaldybės vadovai, tiek į renginį susirinkę žurnalistai stebėjosi šio turgelio sėkme. Prie specialiai prekybai pritaikytų automobilių susidarė eilės. Tarp pirkėjų buvo įvairių žmonių – tiek jaunuolių, tiek vyresnio amžiaus žmonių, kurie ekologiškų produktų gerbėjų argumentams dažniausiai yra kurti. Tačiau, matyt, šiuos į turgelį atviliojo ne ekologinių produktų toleravimas, o tiesiog galimybė įsigyti vaisių, daržovių ir kitų ekologinių prekių pigiau nei prekybos centruose. „Geriau mūsų pinigėlius pasiima tie, kurie patys lieja prakaitą, triūsia, augina produktus, nei juos paliksime prekybos centruose už perpardavinėjimą”, – sakė viena pirkėja. Prekeiviai neslėpė to, kad tokie turgeliai yra reali parama ūkininkams. Nors ekologiški produktai yra itin populiarus užsienio šalyse, Lietuvoje šie produktai tiek daug dėmesio nesulaukia. Daugelis specialistų teigia, kad ekologiški produktai, tai gerai begyvenančių šalių gyventojų užgaida. Tačiau, regis, Vilniuje didelio populiarumo sulaukęs mobilus turgelis paneigia šią teoriją. Kita vertus, produktai mobiliajam turgelyje buvo parduodami gana pigiai. Kainos, lyginant su didžiųjų prekybos centrų kainomis, buvo panašios, o kartais net mažesnės. Tuo tarpu prekybos centruose ekologiški produktai dažniausiai parduodami kur kas didesnėmis nei įprasta kainomis.

| |

Padėkime Žemei – padėkime sau

Žemė – žmonių planeta. Ji mūsų ir lopšys, ir rūmai, ir visa tai, kas už horizonto. Rūpintis ja, vadinasi, pagal galimybes rūpintis visur ir visada tuo, kas priklauso mums visiems ir tuo, kas supa vien tave. Žemei, planetos išlikimui grasina klimato atšilimas, kelia pavojų energijos resursų besaikis naudojimas, ekologinės problemos. Per 100 amžių Žemės temperatūra pakilo vienu laipsniu. Tiek pat Europoje – per vieną XX amžių. Ledynai tirpsta rekordiniu greičiu, dėl to kyla jūros vandens lygis, dažnėja audros ir potvyniai. Ir tai tik pradžia. Numatoma, kad XXI amžiuje temperatūra dar kils 2-7 laipsniais. Pasekmės būtų tragiškos. Dėl klimato atšilimo jau šiandien du milijardai žmonių gyvena regionuose, kuriuose trūksta vandens. 2025 metais jų bus virš 5 milijardų. Dėl besaikio gamtos turtų naudojimo nuolat daugėja badaujančių žmonių, ateityje šimtams milijonų grės bado mirtis. Visa tai gali sukelti didžiulius migracijos srautus, skatinti visuomenės ir politikos radikalėjimą, aštrius konfliktus dėl senkančių išteklių. Todėl Europos Sąjunga skelbia: didžiausia grėsmė žmonijai – ne terorizmas, ne branduolinis ginklas ir jo plitimas, ne žiaurūs karai, drebinantys pasaulį, o klimato kaita! Ji palies kiekvieną žmogų, gyvenantį visose pasaulio valstybėse, kiekviename kontinente. Tik kartu mes galime sustabdyti klimato kaitą. Tai mes, žmonės, keliame klimato pokyčius, nuodijame gamtą, gyvūnus ir save, grėsmingai didiname šiltnamio efektą.

Įrodyta: žmonija kilo iš vienos Afrikos genties
| |

Įrodyta: žmonija kilo iš vienos Afrikos genties

Visa žmonių rasė už savo egzistenciją turėtų padėkoti maždaug 200 afrikiečių genčiai, prieš 70 tūkst. metų persikėlusiai per Raudonąją jūrą. Dabartinių žmonių iš Europos, Azijos, Australijos, Pietų ir Šiaurės Amerikų genetinė analizė atskleidė, kad visi esame kilę iš bendrų protėvių. Genetikai ir archeologai sugebėjo atsekti modernaus homo sapiens ištakas – vieną žmonių grupę, kuri iš Afrikos persikėlė į Arabiją, o iš ten pradėjo kolonizuoti likusį pasaulį. Archeologų radiniai įrodo, kad homo sapiens, arba pirmasis modernus žmogus, gimė Etiopijoje, netoli Omo upės, maždaug prieš 195 tūkst. metų. Taip pat manoma, kad per 40 tūkst. metų pirmieji žmonės išplito šiame žemyne – žmonių fosilijų rasta Gerosios vilties iškyšulyje Pietų Afrikoje. Seniausios homo sapiens fosilijos už Afrikos ribų rastos Izraelyje. Joms maždaug 100 tūkst. metų. Teigiama, kad žmonės perėjo Sacharos dykumą, kuri per trumpą klimato pasikeitimo periodą sužaliavo ir buvo pilna augmenijos. Tačiau šių žmonių grupelė, pasikeitus klimatui ir dykumai vėl išdžiūvus, nesugebėjo išgyventi. Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės tik 70 tūkst. metų prieš Kristų sugebėjo persikelti per Raudonąją jūrą ir įsikurti kituose žemynuose. Teigiama, kad šių žmonių sėkmę kolonizuojant Žemę lėmė jų sugebėjimai prisitaikyti ir medžioklės įgūdžiai. Mokslininkas Stephenas Oppenheimeris iš Oksfordo universiteto sako, kad „visų ne afrikiečių DNR yra kilusi iš šios mažos Afrikos genties, persikėlusios per Raudonąją jūrą”.

| | |

Žmonių klonavimas

1996 m. Gimė avelė Dolly – pirmasis suaugusio žinduolio klonas. 2001 m. Amerikos mokslininkai paskelbė klonavę pirmuosius žmogaus embrionus, tačiau jų tyrimo rezultatai nebuvo patvirtinti. 2004 m. Pietų Korėjos specialistai pranešė, kad jiems pavyko klonuoti embrionus iš suaugusio žmogaus ląstelių. Moksliniame žurnale buvo paskelbtas eksperimentą aprašantis jų straipsnis. 2005 m. Paaiškėjo, kad korėjiečių tyrimas – falsifikacija, tolimesni darbai buvo sustabdyti. 2007 m. Klonuoti pirmieji makakų embrionai. Po to pasirodė pranešimų, kad genetikams pavyko gauti embrioninių kamieninių ląstelių iš žmogaus odos ląstelių. Mokslininkams pirmą kartą iš suaugusio vyro odos ląstelių pavyko sukurti klonuotus žmogaus embrionus, skelbia britų dienraštis „The Independent”. Pasak dienraščio, tam buvo panaudotas tas pats metodas, kaip ir klonuojant avelę Dolly. Apie sėkmę paskelbė Kalifornijoje (JAV) įsikūrusi tyrimų bendrovė „Stemagen”. Jos pranešime sakoma, kad penkių klonuotų embrionų raida buvo pasiekusi tik ankstyvąją stadiją, ir mokslininkai negalėjo išgauti iš klonų kamieninių ląstelių, kurios itin svarbios tiriant daugelį sunkių žmogaus ligų. Pasak dienraščio, tai ne pirmasis klonuotų žmogaus embrionų kūrimo bandymas, tačiau pirmąsyk į neapvaisintą moters kiaušinėlį buvo įterpta genetinė medžiaga iš suaugusio vyro odos ląstelės. Pasak dienraščio, anksčiau apie tokį pat pasiekimą buvo paskelbę Pietų Korėjos mokslininkai, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta.

| | |

Biologai išmoko klonuoti užšaldytus gyvūnus

Biologijos raidos centro Kobėje (Japonija) mokslininkams pavyko sėkmingai klonuoti 16 metų šaldiklyje laikytą pelę. Specialistai tai vadina stebėtinu proveržiu, o kritikai baiminasi „kriogeninės epidemijos” – užsišaldyti ir vėliau klonais atgimti norinčių žmonių – bangos. Japonijos mokslininkams pirmą kartą pasaulyje pavyko klonuoti mirusį ir užšaldytą gyvūną – laboratorinę pelę, kuri 16 metų buvo laikoma šaldiklyje. Pasak Kobės Biologijos raidos centro specialistų, šis pasiekimas suteiks žmonijai naujų galimybių, pavyzdžiui, bus galima prikelti iš nebūties seniai išnykusius gyvūnus, įskaitant mamutus ir kardadančius tigrus, rašo britų dienraštis „Daily Mail”. Pirmasis pasaulyje gyvūno klonas – avelė Dolly – pasaulį D. Britanijos mokslininkų pastangomis išvydo prieš 11 metų. Nors nuo to laiko mokslininkams pavyko klonuoti įvairių rūšių gyvūnus pasinaudojus iš atskirų ląstelių gauta genetine medžiaga, visais šiais atvejais buvo naudojami gyvi audiniai. Iki šiol buvo manoma, kad ledo kristalai sušaldytuose audiniuose pažeidžia DNR, todėl ląstelės tampa netinkamos klonuoti. Tačiau Japonijos mokslininkai pasitelkė smegenų audinius: pasak jų, sąlyginai didelis riebalų kiekis smegenyse ir kaukolės kaulai gerokai sumažina šalčio žalą ląstelėms. Daktaro Teruhiko Wakayamos vadovaujama Kobės Biologijos raidos centro specialistų grupė iš 16 metų šaldiklyje laikyto nugaišusio pelės patino galvos smegenų ląstelių išėmė branduolius, kuriuose laikoma DNR informacija, o po to įsodino juos į pelės patelės kiaušinėlių ląsteles. Paveikus tokius kiaušinėlius elektros srove, jie imdavo dalytis ir augti tarsi nauji užsimezgę embrionai.

| | |

Gydomasis klonavimas – ne vien tik teorija

Pietų Korėjos ir JAV mokslininkai praėjusį trečiadienį pareiškė klonavę žmogaus embrioną, iš kurio po to išskyrę vadinamųjų kamieninių ląstelių. Tokiu eksperimentu pirmą kartą įrodyta, kad terapinis, gydomasis klonavimas – jau ne vien tik teorija, bet ir realybė. Pateikiame klonavimo istoriją nuo 1997 metų: 1997 m. vasario 24 d. Škotijos Roslino instituto mokslininkai pranešė panaudodami DNR iš vienos suaugusios avies ląstelės sėkmingai reprodukavę avį, kurios vardas Doli. Mokslininkų komanda paėmė normalią embrioninę ląstelę ir pašalino jos branduolį. Po to paėmę ląstelę iš kitos avies pieno liaukos, panaudodami elektros srovę, perkėlė ją į ląstelę be branduolio. 1997 m. kovo 4 d. JAV prezidentas Bilas Klintonas, minėdamas “sudėtingas etines problemas”, išleido įsakymą, draudžiantį federalines lėšas panaudoti žmonių klonavimui. 1997 m. birželio 25 d. prie avies Doli sukūrimo prisidėję mokslininkai atmetė dviejų šeimų prašymus panaudojant tokią pačią techniką sukurti tikslias jų artimųjų genetines kopijas. 1997 m. lapkričio 6 d. Europos Taryba priėmė protokolą, draudžiantį žmonių klonavimą. 1998 m. balandžio 13 d. avis Doli atsivedė pirmąjį moteriškos lyties jauniklį, pavadintą Boni. 1998 m. liepos 22 d. Havajų universiteto tyrinėtojai pareiškė iš suaugusių ląstelių klonavę tris kartas pelių. 2000 m. spalio 10 d. Japonija patvirtino įstatymo projektą, numatantį baudas ir kalėjimo bausmes asmenims, prisidėjusiems prie žmonių klonavimo.