SETI: Radijo paieška 2 dalis
Jei jūs nukreipsite savo radijo teleskopą į dangų rasite tenai įvairiausių signalų. Kai kurie ateina iš pačios galaktikos. Kai kurie iš atmosferos. Jei padarytumėte viso šio neišvengiamo triukšmo diagramą, pastebėtumėte, kad žemų dažnių srityje yra labai triukšminga dėl pačios galaktikos skleidžiamų garsų, Taip pat triukšminga aukštuose dažniuose, dėl atmosferos triukšmo. Tarp šių dviejų sričių jūs galite rasti gana ramią sritį – nuo 1 GHz iki 10 GHz. (1 GHZ arba 1 GigaHercas yra 1 milijonas Hercų ar 1 milijonas vibracijų per sekundę. Ši radijo spektro dalis yra kaip tik žemiau tos spektro dalies, kuri yra naudojama peidžerių ir daugumos mobilių telefonų.)
Gamta mums suteikia dar geresnį būdą susiaurinti mūsų radijo diapazoną. Paprasčiausios dalelės visatoje, vandenilio dujos tarpžvaigždinėje erdvėje, skleidžia radijo signalus 1.42 GHz dažniu. Kita molekulė kosmose, hidroksilo arba OH skleidžia 1.64 GHz bangas. Dabar jei pažvelgtumėte į šią porą, H ir OH, pamatytumėte , kad kartu jos sudaro vandens komponentus HOH (arba įprasčiau H2O). Kaip mes žinome gyvybei atsirasti ir vystytis reikalingas vanduo. Spektras tarp šių dviejų dažnių, nuo 1.42 iki 1.64 GHz, yra tylus regionas, dar vadinamas”vandens duobė.” Kur jūs tikitės sutikti vandens pagrindu paremta civilizaciją? Savaime suprantama ties vandens duobe! Tai yra gera, ribota spektro dalis pradėti paieškai. Męs visada galime praplėsti mūsų paiešką vėliau.
Svarbus faktas, kad kuo siauresnis signalas (kuo tikslesnis dažnis), tuo mūsų draugams efektyviau jį siųsti. Deja, labai siauras signalo dažnis reiškia, kad męs turime stebėti milijonus labai siaurų dažnio sričių, norėdami rasti reikalingą. Plačiau apie tai vėliau.
Kokio tipo signalą męs turime tikėtis? Ko turime ieškoti? Yra dvi galimybės. Arba kita civilizacija specialiai siunčia signalus, norėdama patraukti mūsų dėmesį, arba kaip męs, užsiima savo reikalais ir kai kurie iš signalų “prasiveržia” į išorinį kosmosą. Žemė pati to nenorėdama transliuoja labai daug informacijos. Mūsų radijo ir televizijos siųstuvai labai galingi. Mūsų kariniai radarai dar stipresni. Męs transliuojame jau beveik 50 metų, taigi mūsų signalai yra už maždaug 50 šviesmečių. Nelabai toli, bet męs vis dar kūdikiai technologijoje. Atrodo, mums reiktu ieškoti tokio pasiklydusio signalo ir tuo pačiu tikėtis priimti visus mums specialiai siųstus pranešimus.
Ką męs naudojame paieškai?
Signalas toldamas nuo savo šaltinio darosi vis silpnesnis. Atstumai tarp žvaigždžių yra tokie milžiniški, kad bet koks signalas pasiekęs Žemę bus labai silpnas (nebent jis specialiai skirtas mums). Kad sugauti pakankama tokio signalo dalį mums reikalinga gigantiška “ausis”. Mūsų atveju tai reiškia milžiniško teleskopo panaudojimą.
Ron Hipschman pasakojimas