Likimai danguje
Gal astrologija – tik akių dūmimas, ir patiklus žmogus veltui lauks didžiulės meilės ar finansinės sėkmės?
Astrologę SONDRĄ ŠULIJIENĘ provokuoja žurnalistė skeptikė.
Dėl amžių sandūros dabar padidėjo susidomėjimas astrologija, mistiniais reiškiniais bei visokiausiomis pranašystėmis…
Manau, kad ne amžių sandūra sukėlė tokį susidomėjimą mistiniais vaizdiniais, o žmonių sumaterialėjimas. Niekuo netikintys, pasinėrę į kasdienius rūpesčius, jie ieško atsvaros sielai, kuri iš nevilties blaškosi kūne.
O skelbiamos pranašystės apie pasaulio pabaigą nekompromituoja ir astrologų luomo?
Nė vienas mūsų apie pasaulio pabaigos reiškinius nekalbėjo. Buvo bumas, atėjęs iš Vakarų (ir Pako Rabanio grupės skelbiamas), rusų mokyklos atstovų pranašystės, tačiau autoritetingi astrologai to neteigė. Visi „juodieji” prognozuotojai rėmėsi Nostradamuso pranašystėmis, kurių niekas negali iššifruoti. Jas bandoma aiškinti, kai jau kas nors įvyksta. Taip, šių amžių sandūroje planetos išsidėsto unikaliai, tačiau tai nereiškia griūties.
Bet ieškome paaiškinimų horoskopuose ir lengviau atsidūstame… arba ne. Įrodykite, kad horoskopas – tai ne iš piršto laužtas skaitalas.
Naudojuosi kompiuterinėmis programomis, yra lentelės, iš kurių sužinau planetų padėtį kiekvieną dieną. Sudarant individualų žmogaus horoskopą svarbu ir gimimo valanda, ir net minutės. Galima apsieiti ir be kompiuterio, nes yra tam tikra matematinė programa. Pagal nesudėtingas formules galima apskaičiuoti kampus, kurie daugiau ar mažiau harmoningi. Ir gauname išvadą apie to žmogaus potenciją. O kaip jis tą potenciją panaudos, realizuos, priklausys nuo jo išsilavinimo, padėties visuomenėje, nuo įsitikinimų, nuo auklėjimo šeimoje. Žodžiu, nuo labai daug ko. Sudarydama horoskopą apskritai tam mėnesiui, turiu galvoje „vidutinį” to ženklo atstovą ir surašau „bendrą foną”. Gal todėl formuluotės aptakesnės.
Jautresnis žmogus, iš ryto sudaužęs kavos puodelį, o paskui perskaitęs horoskope, kad tai nelaimę nešantis ženklas, gali išgyventi stresą.
Rašydama vengiu fatališkų gaidelių, palieku erdvės žmogaus fantazijai.
Sakykim, tam ar kitam ženklui didelė avarijos tikimybė. Žmogus, susinervinęs dėl tokios prognozės, tą avariją tikrai gali padaryti. Todėl pabrėžiu tik tikimybę, tačiau ne būtinybę, avarija gali įvykti ne tau. Yra prielaidų, kad, susiklosčius situacijai, tas žmogus gali padaryti nusikaltimą. Bet juk kiekvienas atrastume savo būdo bruožų, kurie, atsidūrus nepalankioje emocinėje erdvėje, vargu ar sugebės mums padėti ramiai „nuleisti garą”. Kvaila būtų žiūrėti į horoskopą ir laukti, kad tas žmogus kada nors griebsis peilio.
O kaip su prietarais, burtais, chiromantija, fizionomika, na, ir kitais panašiais dalykais?
Netikiu nei prietarais, nei likimu. Tikiu Dievą. Esu kažkada išbandžiusi ir spiritizmą, ir pas būrėjas esu buvusi. Nemaloni patirtis. Fizionomika – be abejonės turi realų pagrindą. Gimsta žmogelis ir matai, turės jis valios ar ne. Jei neišreikštas smakras, „reikalą” pataisys išreikšta nosis. Nesu susidūrusi su rimtu chiromantu, tačiau tikiu, kad jis gali daug ką pasakyti. Nors, beje, ir mūsų veido bruožai, ir delnų linijos keičiasi. Net ir akių spalva – tai sušvinta, tai patamsėja.
Atleiskit, Sondra, ar tik nebūsit Svarstyklės? Ne! Keista… Ar jūs pati, stebėdama žmogų iš šalies, bandote nuspėti jo ženklą?
„Juodai” nepataikau. Jei nebūčiau astrologė, gal ir geriau sektųsi. Nes iškart pradedu galvoti, kurioje vietoje jo Merkurijus, kur jo Saulė ar Mėnulis. Bendrauju su žmonėmis, nesiedama jų su horoskopo ženklu. Nebeturiu ir man simpatiškų ar antipatiškų ženklų. Kažkada nepatiko Šauliai, tačiau gimus sūnui Šauliui mano nuomonė labai pasikeitė. Buvo sunku su Dvyniais, bet likimas lėmė, kad turiu to ženklo draugių. Vėl teko keisti nuomonę. Dabar esu įsitikinusi – žmogus gali būti mielas nepaisant jo gimimo datos.
Kalbėjosi Emilija ŠILGALYTĖ
