Papildomas kūdikių maitinimas

Sveikatos pagrindas – sveika ir subalansuota mityba. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio mitybą, nes kūdikis nėra sumažinta suaugusio žmogaus kopija: mažylio organizmas funkcionuoja kitaip, jo apsauginės reakcijos yra silpnesnės, be to, kūdikis suvalgo santykinai daugiau maisto nei suaugusysis (skaičiuojant suvartojamo maisto kiekį svorio kilogramui). Taigi kūdikio maistas turi būti visavertis, subalansuotas ir ekologiškas.

Mamai, auginančiai kūdikį, iškyla nemažai klausimų apie mitybą: kaip kūdikį maitinti, kada pradėti duoti papildomus produktus, po kiek duoti, kokie produktai tinka labiausiai ir kokie ne, kas geriau: ar gaminti pačiai, ar rinktis jau pagamintus produktus. Kad Jums būtų lengviau  susigaudyti šioje klausimų jūroje, mes pateiksime  pagrindinius patarimus, remdamiesi paskutinėmis mitybos specialistų rekomendacijomis.

– Iki kokio amžiaus kūdikiui užtenka vien tik motinos pieno ir kada pradėti kūdikį papildomai maitinti?

Motinos pienas patenkina  kūdikio maisto ir skysčių poreikį  iki 4-6 mėn. Todėl, jei kūdikis visiškai sveikas, jokio papildomo maitinimo ar girdymo nereikia.

Gydytojas, įvertinęs kūdikio sveikatos būklę, psichomotorinį išsivystymą, Jums patars, kaip pradėti papildomai maitinti mažylį. Kūdikio sveikatai kenkia tiek ankstyvas, tiek  vėlyvas papildomo maisto įvedimas. Pradėjus kūdikį maitinti tirštu maistu, mamos pienas ar pieno mišinys išlieka svarbi maisto dalis. Todėl ir toliau kūdikis turi gauti mamos pieno ar pieno mišinio, tik jo kiekis atitinkamai sumažės.

Remiantis naujausiomis pediatrų rekomendacijomis, nepatartina kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais duoti gryno karvės arba ožkos pieno bei iš jų namuose gamintų mišinių*.  Jei manote, kad Jūsų pienuko kūdikiui pradeda trūkti, konsultuokitės su gydytoju arba slaugytoja; jeigu dėl kokių nors svarbių priežasčių baigėte maitinimą krūtimi, pasitarkite, kokį pasirinkti pramoniniu būdu pagamintą pieno mišinį.

HiPP pieno mišiniai skirti įvairaus amžiaus kūdikiams. Kai Jūsų kūdikis jau valgys 2 košes (daržovių ir grūdinę), o mamai trūks savo pieno, geriau būtų pasirinkti pieno mišinį HiPP2, kuris patenkins augančio organizmo poreikį pagrindinėms maisto medžiagoms. Vyresnio amžiaus kūdikiams (nuo 8 mėnesio) kai kurių mineralinių medžiagų,pavyzdžiui kalcio, geležies, reikia daugiau. Pieno mišinyje HiPP3 šių medžiagųyra tiek, kad patenkintų sparčiai augančio kūdikio poreikius. Tais atvejais, kai mamanegali kūdikio maitinti savo pienu ir ypatingai, kai kūdikiui yra alerginio susirgimorizika, pvz.: alergiški tėvai, tada, pasitarus su medicinos darbuotoju, geriau kūdikįpradėti maitinti hipoalerginiais (hidrolizuotais) HiPP HA mišiniais. Šiuose mišiniuose karvės pieno stambios baltymo molekulės yra suskaidytos į labai mažas daleles.

*Kūdikių ir mažų vaikų maitinimas. VU leidykla, 2001.

 – Kodėl kūdikį reikia papildomai maitinti?

Kad kūdikis vystytųsi harmoningai, jis turi gauti visų pagrindinių maistinių medžiagų (baltymų, angliavandenių, riebalų), mineralų ir mikroelementų, vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Svarbu, kad visų šių medžiagų kiekis būtų subalansuotas.Kūdikiui augant, t.y. didėjant jo svoriui,  normaliai organizmo veiklai šių medžiagų vien tik iš motinos pieno nebeužtenka, todėl sutrinka maistinių medžiagų balansas.

Baltymas – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Kūdikiui augant, baltymo poreikis visą laiką didėja.  Jei jo trūksta, sutrinka daugelio svarbių gyvybinių procesų veikla, silpsta imuninė sistema, kūdikis greičiau suserga ir dažniau serga.

Augančiam kūdikiui pradeda trūkti ir riebalų, ypač polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, mineralinių medžiagų bei vitaminų, jam reikia daugiau energijos.

Todėl norėdami patenkinti šį trūkstamą minėtų medžiagų poreikį, privalome kūdikį  maitinti papildomai.

– Kaip pradėti papildomai maitinti kūdikį?

Kadangi kūdikio organizmas labai lengvai pažeidžiamas ir jautrus, naujus produktus reikia pradėti duoti laipsniškai ir atsargiai.

1. Naujus produktus pradėkite duoti, kai kūdikis yra visiškai sveikas.

2. Kūdikis turi išmokti valgyti tirštą maistą. Todėl būkite kantrūs, kol mažylis išmoks valgyti kokybiškai ir greitai.

3.  Maitinkite tik šaukšteliu ir jokiu būdu košės  nepilkite į buteliuką.

4. Naujo maisto kiekį didinkite palaipsniui. Pradėkite nuo 10-15 g, kasdien tą  kiekį didinkite po vieną šaukštą iki 125-150 g. Nuo 6 mėn. tiršto maisto porciją jau padidinkite iki  200 g.

5. Po 5 – 7 dienų galite pradėti duoti kitą produktą.

6. Prie papildomo maitinimo pratinkite kūdikį pirmoje dienos pusėje.

7. Kūdikis, pratinamas prie naujo patiekalo, dar nesuvalgo viso jam reikiamo maisto kiekio. Todėl, kad mažylis pasijustų sotus, dar turi būti pamaitintas motinos pienu arba pieno mišiniu.

8. Pirmoji košė turi būti tyrelės konsistencijos, vėliau – mažiau pertrinta su minkštais daržovių ar vaisių gabalėliais. Vyresnio amžiaus kūdikis ( apie 8 mėn.) turi mokytis kramtyti.

9. Kūdikių patiekalų nereikia papildomai sūdyti.

– Nuo kokio papildomo maisto reikėtų pradėti ?

Papildomą kūdikių maitinimą Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, patariama pradėti nuo daržovių tyrės.

HiPP rekomenduoja 3-jų žingsnių taisyklę. Remdamiesi šia taisykle, Jūs palaipsniui,  atsargiai ir saugiai pradėsite duoti naujus produktus: kūdikis mielai valgys jam neįprasto skonio patiekalus, Jums bus lengviau  išsiaiškinti, ar jis gerai toleruoja vieną ar kitą produktą, ar nėra  alerginės reakcijos.

3-jų žingsnių taisyklė

I žingsnis – ankstyvųjų morkų tyrė

– ankstyvųjų morkų tyrelė yra švelnaus, salstelėjusio skonio, primenančio motinos pieną ar pieno mišinį, todėl kūdikiai ją noriai valgo.

– ankstyvosios morkos daug mažiau alergizuoja nei subrendusios morkos.Po terminio tyrelės apdorojimo alergizuojantis poveikis dar labiau sumažėja.

– morka yra vertingiausia daržovė, jos sudėtyje daug beta-karotino(jis dalyvauja imuninėse reakcijose, užtikrina odos ir regėjimo būklę). Nėra kūdikiui kitos tokios daržovės, galinčios pakeisti morką.

– morka nėra pagrindinis maistinis kūdikių iki vienerių metų alergenas, kurio reikėtų vengti. Nebeduokite daugiau morkų tyrelės tik tuo atveju, jeigu kelis kartus įsitikinote jos alergizuojančiu poveikiu, t.y. jei pastebėjote alergijos požymius, vaikui suvalgius morkų tyrelės, tai daugiau tos tyrelės neduokite, kol tie požymiai išnyks. Tada dar kartą pabandykite tą pačią morkų tyrelę. Vėl atsiradus, pvz. bėrimui, morkų tyrelės atsisakykite 1-2 mėnesiams. Praėjus šiam laikui, vėl duokite morkų tyrelės, nes, kūdikiui augant, bręsta jo žarnyno gleivinė, todėl alergija morkai sumažėja arba visai išnyksta.

– tai tradicinė Lietuvoje daržovė.

– prie ankstyvųjų morkų tyrelės pridėkite bulvę. Kūdikis daug maloniau valgys tyrelę iš morkų ir bulvių, o ne vieną gryną bulvę.

– su bulve kūdikis gaus daugiau kalorijų, mineralinių medžiagų. Nors bulvėje baltymo yra mažai,  jis vertingas ir kūdikiui reikalingas.

– pradėję duoti ankstyvųjų morkų ir bulvių tyrelę, kūdikį pratinkite prie įvairesnių daržovių mišinių (moliūgo, žiedinių kopūstų, brokolių, špinatų ir kt.). Jei kūdikis gerai toleravo morkų bulvių tyrelę, tai daržovių mišinių duokite greičiau: į jau valgomą morkų bulvių tyrelę įdėkite 3-4 šaukštus tyrelės iš naujų daržovių.

III žingsnis – daržovių tyrės su mėsa

• Mėsa yra papildomas baltymo ir geležies šaltinis.
• Mėsos kūdikiui nereikia daug – ji turi sudaryti apie 10 proc. daržovių tyrės (viršijus mėsos kiekį yra tikimybė, kad bus perdozuotas baltymų kiekis, o tai kenkia nesubrendusiems kūdikio inkstams).
• Organizmas geriausiai įsisavina mėsą, kai ji yra mišinyje su daržovėmis.
• Pradžioje reikėtų rinktis jaunų gyvuliukų mėsą: veršieną, triušieną, ėriuko mėsą. Vėliau mėsos produktų asortimentą praplėskite: pasiūlykite daržovių tyrės su  vištiena, kalakutiena, jautiena, kiauliena.
• Jei kūdikis linkęs į mažakraujystę, labai svarbu nepavėluoti duoti daržovių tyrės su mėsa. Mėsa yra papildomas geležies šaltinis, o joje esantis vitaminas B12 padeda geriau įsisavinti  geležį  iš motinos pieno, pieno mišinių, kitų maisto produktų ir geležies preparatų. Todėl šiuo atveju, pasitarę su gydytoju, laiku pradėkite duoti jaunų gyvulių mėsos.
• Kūdikiui atsigerti po daržovių tyrės su mėsa labiau tiktų arbata arba skiestos sultys,bet ne motinos pienas ar pieno mišinys.
• Jeigu kūdikio šeimos nariai nealergiški žuviai, nuo 7-8 mėn. mažyliui galima pradėti duoti daržovių tyrės su jūros žuvimi (tą dieną kūdikiui neduokite tyrės su mėsa ). Jūros žuvyje yra polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios dalyvauja vystantis centrinei nervų sistemai.
• Atminkite, jog mėsą ir žuvį reikia paruošti taip, kad ji išliktų vertinga, t.y., kad nesuirtų baltymai ir geležis. Maistą ruošiant namų sąlygomis, labai sunku laikytis šios sąlygos. Pramoniniu būdu specialiai kūdikiams paruoštos daržovių tyrės su mėsa ar žuvimi yra kokybiškas patiekalas, papildantis ir trūkstamus baltymus, ir geležį.

Daržovėse yra maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios labai svarbios harmoningam kūdikio vystymuisi. HiPP daržovės pagamintos be rišiklių ir – laikantis teisinių reikalavimų – be dažomųjų bei konservuojančiųjų medžiagų. HiPP daržovės švelnios, be druskos, todėl tinka kūdikiams.

Nuo 8 mėnesio pertrintą maistelį galite pakeisti į ne taip smarkiai susmulkintą, nes jis „išmokys“ Jūsų mažylį kramtyti ir vėliau galėsite pereiti prie kietesnių valgių. HiPP patiekalai su mėsa gaminami iš ekologiškos jautienos, veršienos ir vištienos. Gyvuliai šeriami tik augaliniupašaru – jie  negauna gyvulinio maisto ar augimą skatinančių hormonų.

Per pirmuosius gyvenimo metus Jūsų kūdikis nepaprastai išaugo ir į tai reikėtų atsižvelgti sudarant jo valgiaraštį. HiPP vaikų patiekalai – tai pirmas laiptelis prie įprastinio suaugusiųjų maisto, nes jie jau nebe taip sutrinti ir turi stambesnių gabalėlių. Mėsa minkšta, lengvai virškinama, o jos kiekis yra toks, koks reikalingas kūdikiui. Todėl HiPP valgiaraščio patiekalai aprūpins Jūsų mažylio organizmą puikios kokybės baltymais ir natūralia geležimi.

– Kada pradėti duoti kruopų (grūdines) košes?

• Kaip pirmą papildomą patiekalą kruopų košę pradėkite duoti, jei Jums patars gydytojas.
• Dažniausiai kruopų košė pradedama duoti, kai kūdikis jau pripranta prie daržovių ir vaisių tyrelių.
• Jei kūdikį pradėjote maitinti kruopų koše iki 6 mėn., teisingai pasirinkite kruopas. Jos turi būti be gliuteno – tai ryžiai, grikiai, kukurūzai, avižos. Kviečius, miežius ir rugius valgys vyresnis kūdikis, kai jam bus daugiau nei 6 mėn.
• Pradėkite  nuo vienos kruopų rūšies, palaipsniui duodami kruopų mišinius.
• Jei kūdikį vargina vidurių užkietėjimas, labiau tinka avižos, grikiai, kukurūzai. Norint laisvinti vidurius, galima rinktis ir įvairių grūdų košes, kurių sudėtyje yra daugiau skaidulinių medžiagų, skatinančių žarnyno išsivalymą. Jei kūdikis dažnai ir skystai tuštinasi, rinkitės košes, pagamintas ryžių kruopų pagrindu.
• Kruopų košės turi būti teisingai ir kokybiškai paruoštos. Pramoniniu būdu pagamintos sausos kruopų košės, pagamintos iš labai kokybiškų grūdų, kūdikiams skirto pieno mišinio, yra praturtintos mikroelementais, vitaminais, jos lengvai paruošiamos, tirpios, jų nereikia mirkyti, virti ir pertrinti.
• Jei kūdikis nealergiškas karvės pienui, grūdines košeles ruoškite su pieno mišiniu arba rinkitės pieniškas košes, kurių sudėtyje jau yra pieno mišinio. Maistiniu požiūriu vertingesnės yra pieniškos kruopų košės.
• Jei kūdikis yra alergiškas karvės pienui, rinkitės grūdines košes, kurių sudėtyje nėra pieno mišinio. Jas ruoškite su motinos pienu ar hipoalerginiu HA pieno mišiniu.
• Kruopų košes galima paskaninti vaisių tyrelėmis.
• HiPP paruoštos vartoti grūdinės košelės „ Labos nakties“ yra kaloringos, lengvai virškinamos, tinka ir vakariniam maitinimui, ir pusryčiams.
• Kruopų košių konsistencija turi būti pritaikyta kūdikio amžiui, kad jis augdamas mokytųsi kramtyti.

HiPP pieniškos košės yra gero skonio, lengvai virškinamos, sočios. Tai labai svarbu vakarienės patiekalams. Jas lengva paruošti, tereikia užpilti virintu vandeniu. Dar vienas geras ir sveikas HiPP produktas mažyliams – grūdų košės be pieno. Košę galite ruošti su mamos pienu, paruoštu pieno mišiniu, alergiškam vaikui košę gaminkite su tinkamu vandeniu arba hipoalerginiu mišiniu HiPP HA.  HiPP košėse yra svarbių maistinių medžiagų, o taip pat vitaminų, kalcio, geležies, jodo. Vyresniems nei 8 mėn. kūdikiams prisideda naujas elementas: košėse yra mažų traškių gabalėlių, kurie labai tinkami mokytis kramtyti.

– Kada pradėti duoti vaisių tyreles ir sultis ?

•  Vaisių tyrelės yra skanios ir kūdikis, pirmiau paragavęs tokio desertinio patiekalo, vėliau gali nebenorėti valgyti nei daržovių, nei kruopų košės.
• Vaisių tyrelės kūdikiui duodamos kaip desertas tarp pagrindinių maitinimų.
• Vaisiai, skirti kūdikių mitybai, turi būti natūraliai sunokę, t.y. sunokę ant medžių, saldžiarūgščių rūšių, neapdoroti chemikalais.
• Sultys ir tyrelės dozuojamos po 10 ml kiekvienam kūdikio amžiaus mėnesiui. Pvz: 7 mėn. kūdikiui sulčių ir tyrelių  reikia 70 ml (10ml x 7mėn).
• Kūdikis pirmiausia turėtų priprasti prie vaisių sulčių. Atsigerti sultis skieskite su kūdikių mitybai skirtu vandeniu (1:1) arba rinkitės sulčių gėrimus (jų skiesti nereikia). Sulčių galite neskiesti, jei jas duodate kaip desertą tarp pagrindinių maitinimų.
• Jei kūdikis linkęs į vidurių užkietėjimą, vaisių sulčių ar tyrelių galite duoti po 1-2 arbatinius šaukštelius prieš maitinimą daržovių tyrele ar kruopų koše.
• Jei kūdikis tuštinasi skystai – vaisių sulčių ir tyrelės duodama po valgio.
• Alergiškam kūdikiui daug geriau duoti ne vaisių, bet vaisių tyrelės,  nes tyrelėse vaisiai yra termiškai apdoroti, todėl suyra kai kurios alergizuojančios medžiagos. Be to, jos gaminamos iš  atrinktų, chemikalais neapdorotų žaliavų.

Šviežiai spaustos morkų sultys kūdikiams nerekomenduojamos, nes jos labiau alergizuoja ir gali išprovokuoti karotininę geltą.  Be to, kūdikio organizmas iš šviežių morkų sunkiai įsisavina labai jam reikalingą beta-karotiną.

Vaisiai yra svarbi kūdikio mitybos dalis, kadangi juose yra daugybė vitaminų,mineralų ir mikroelementų. HiPP vaisių tyrelės ir sultys pagamintos iš natūralaus nokimo, saldžiarūgščių rūšių vaisių, kurie nedirgina jautrios kūdikio virškinimo trakto gleivinės. HiPP sultys yra natūraliai saldžios, t.y. saldžios tiek, kiek saldūs vaisiai. HiPP vaisių tyrelės su grūdais yra ne tik tinkamas ir sveikas mažylių desertas, bet ir papildomas energijos šaltinis.  Jų sudėtyje yra tik neskaldyti grūdai, kurie gerina žarnyno veiklą, be to, šie produktai natūraliai saldūs. Vaisių tyrelės su grūdais yra švelnaus skonio, todėl mėgiamos ne tik kūdikių, bet ir vyresnių vaikų.

– Kaip papildomai maitinti kūdikį, jei jis linkęs į alergiją?

• Papildomą maitinimą būtinai pradėkite vadovaudamiesi trijų žingsnių taisykle – taip Jums bus lengviau išsiaiškinti individualią kūdikio alerginę reakciją vienai ar kitai produkto sudėtinei daliai.
• Papildomą maitinimą pradėkite ne vėliau kaip nuo 6 mėn.
• Rinkitės ekologiškai švarius produktus.
• Vaisių tyrelės ir sultys turi būti termiškai apdorotos, nes suyra pagrindinės alergizuojančios medžiagos (haptenai).
• Jei kūdikis alergiškas karvės pienui, jam gali netikti veršiena ir jautiena. Tada rinkitės triušieną, ėriuko mėsą, kalakutieną.
• HiPP produktų etiketėse raide A („Hipoalerginis maitinimas“) pažymėti produktai kūdikiams, linkusiems į alergiją. Šiais produktais reikėtų pradėti maitinti alergišką kūdikį ir stengtis išsiaiškinti, ar nėra individualios alerginės reakcijos vienai ar kitai sudėtinei daliai. Vėliau, jei nebuvo alerginės reakcijos, Jūsų kūdikis gali valgyti ir kitus produktus.

A – Hipoalerginis maitinimas reiškia:

 

• šiuose produktuose nėra pagrindinių maisto alergenų (karvės pieno, sojos, kviečių,kiaušinių, riešutų, šokolado, citrusinių vaisių)
• sudėtyje yra mažai komponentų (1-2)
• produktai yra termiškai apdoroti, todėl turi mažesnį alergizuojantį poveikį
• nėra kristalinio cukraus, medaus
• pagaminta iš griežtai atrinktų žaliavų

– Ko  dar būtų galima pasiūlyti kūdikiui?

Arbatos:

Jei pirmaisiais mėnesiais  kūdikis maitinamas tik mamos pienu ar pieno mišiniu su adaptuotu baltymu ir yra visiškai sveikas, papildomai jo girdyti nereikia. Jei jį vargina pilvo pūtimas ar virškinimo sutrikimas, serga, karščiuoja, laikomas labai šiltoje patalpoje, skysčių poreikis padidėja.  Todėl mažyliui reikia papildomai duoti atsigerti. Tokiam tikslui tinka kūdikiams pagamintos vaistažolių arbatos. Kūdikiams netinka juodųjų ar žaliųjų arbatžolių arbatos, nes jose esantis taninas slopina geležies įsisavinimą.

Jei kūdikiui pučia pilvą, yra virškinimo sutrikimų, tinka HiPP Pankolio arbata  arba arbata „Kūdikio pilvukui“ ; jei jis karščiuoja, peršalęs – arbata „Kūdikiui peršalus“; jei neramus , blogai miega – arbata „ Geros savijautos“.

Kai kūdikis jau maitinamas tirštu maistu – kad būtų patenkintas padidėjęs skysčių poreikis,  galite duoti vaisinės arbatos.

Varškė ir jogurtas:

Pirmenybę reikėtų teikti jogurtui, o ne varškei. Kūdikiams turi būti pateikta specialiai jiems pagaminta varškė ir jogurtas. Lietuvoje tokių produktų negamina. Varškė ir jogurtai, skirti vyresnių vaikų ir suaugusiųjų mitybai, nėra tinkami kūdikiams, nes juose yra per didelis baltymų kiekis, sudėtyje yra konservantų, sintetinių dažų ir kvapų. Kategoriškai negalima kūdikio maitinti varškės sūreliais, nes mažylis gaus per didelį baltymų, riebalų bei kenksmingų jam medžiagų kiekį.

Svarbu: Nuo 7 mėn. galima pasiūlyti specialią HiPP kūdikių varškę arba jogurtą kartu su vaisių tyrele („Duetas“), kurioje yra papildoma kalcio porcija, be to, kūdikis pajus naują skonį. Jogurtas tinkamas produktas  kūdikiams, linkusiems į vidurių užkietėjimą. HiPP „Duetas“ – tai du sluoksniai viename indelyje: sluoksnis vaisių tyrelės ir sluoksnis švelnaus skonio jogurto ar varškės kremo. „Duetas“ uždaromas vakuuminiu būdu ir gali būti laikomas ne šaldytuve. Todėl tai yra puikus maistas išvykose, užkandžiams, tarp maitinimų ir kaip desertas po maitinimų.

Kūdikių sausainiai:

Specialiai kūdikiams pagaminti HiPP sausainiai pritaikyti pirmiesiems dantukams. Kūdikis palaipsniui mokosi atkąsti ir kramtyti. HiPP sausainiai pagaminti iš ekologiškų grūdų. Tik jokiu būdu nepalikite kūdikio valgančio vieno, kad jis neužspringtų.

Gaminant kūdikių maisto produktus pagal įstatymą nenaudojami jokie konservantai ir sintetiniai dažai.

Patarimai sudaryti pagal sveikos, subalansuotos kūdikių mitybos šiuolaikinius principus.  Tikimės, kad šie patarimai bent maža dalele prisidės prie to, kad Jūsų kūdikis augtų sveikas ir vystytųsi harmoningai

Literatūros sąrašas

Pediatrija bendrojoje praktikoje,- Vaistų žinios, Vilnius, 2004.

Vingraitė J., Vingras A., Bartkevičiūtė R. ir kt. Kūdikių ir mažų vaikų maitinimas. Metodiniai nurodymai pediatrams, bendrosios praktikos gydytojams ir slaugos darbuotojams, medicinos studentams.- Vilnius, 2003.

Детская гастроэнтерология под редакцией проф. Бельмера С. и проф. Хавкина А. – III издание – 2003.

Michaelsen K., Weaver L., Branca F., Robertson A. – Кормление и питание грудных детей и детей раннего возраста. – UNICEF, No. 87, 2001.