Pasaulio pabaiga…

Pasaulio pabaiga…

Dažnai vaikai pyksta ant tėvų, kad šie neišsaugojo santuokos, kad dabar jų šeima irsta. Vaikai gali pykti ir ant savęs, manydami, kad tai dėl jų kaltės tėvai dažnai barėsi ir išsiskyrė. Tai ypač dažnai pasitaiko, kai tėvai vaiko akivaizdoje ima ginčytis dėl auklėjimo, bausmių ir kitų dalykų. Pvz., mama neleidžia žiūrėti televizoriaus, o tėtis jai prieštarauja ir pasisodina vaiką šalia. Tuo metu į kilusį ginčą vaikas vargu ar sureaguos, tačiau per skyrybas tai prisimins ir jausis kaltas. Mažyliams sunku parodyti pyktį, be to, jie bijo, kad jei tėtis pastebės šį slepiamą jausmą, atstums, dar labiau nutols. O jei pyks ant mamos, su kuria liko gyventi, ji irgi gali palikti. Pyktį išlieti lengviau ant mažiau ,,pavojingo“. Todėl po skyrybų galite pastebėti, kad jūsų iki šiol švelnus sūnelis spardo katę, muša mažesnį brolį ar darželio vaikus. Kaip padėti vaikui? Nebarkite ir juolab į vaiko pyktį neatsakykite dar didesniu pykčiu. Nubaudę mušeiką tik dar labiau paaštrinsite padėtį, dar labiau jį įskaudinsite ir nuvilsite. Pasišnekėkite su vaiku, ramiai pasakykite jam, kad jūs suprantate, ką jis dabar išgyvena, ir pasiūlykite ,,bokso“ terapiją. Vaikas gali išlieti susikaupusius blogus jausmus daužydamas pagalvę, nupiešdamas savo pyktį popieriaus lape ir paskui šį suplėšydamas. Jei vaikutis dar nėra tokio amžiaus, kad galėtų kalbėti apie savo jausmus, pažaiskite su juo šeimą: meškutis tėtis, meškutis mama ir mažas meškutis vaikas. Mažyliai patys kurs scenarijų, vaidins nemalonias padėtis ir išlies jausmus.

Kas gi yra naktinis šlapimo nelaikymas (Enurezė)?
|

Kas gi yra naktinis šlapimo nelaikymas (Enurezė)?

Dauguma mamų, kurių vaikai naktimis šlapinasi į lovą, aplanko pediatrus, neurologus, urologus ir kitus gydytojus. Atlikus šlapimo tyrimą ir atmetus vidaus organų susirgimus, problema neišnyksta. Tik tuomet vaikas nukreipiamas pas gydytoją-vaikų ir paauglių psichiatrą. Kiekviena mama su nekantrumu laukia, kada gi pagaliau vaikas pradės prašytis ant puoduko. Jei mažylis nenori ant puoduko sėstis, susidaro papildomų rūpesčių ir šiaip atsiranda įvairiausių nepatogumų… ‘’Mano dukrelei jau 5-eri, o ji vis dar šlapinasi naktimis į lovą, kai draugės dukrelė jau seniai neturi šios problemos. Dieną manoji Irmutė pasiprašo, bet naktimis prisišlapina į lovytę ir dažnai ne po vieną kartą. Išbandžiau viską: ir bariau, ir baudžiau, ir gėdinau. Girdžiau dukrai daug įvairių medikamentų, žolelių, bet nepadėjo. Be to, ir pati Irmutė pradėjo bijoti, jog miegodama neprišlapintų lovos,’’ – guodėsi mama, “visus jau ir gydytojus, ir ekstrasensus aplankiau; ir niekas nepadėjo ( PS.: žmonės kreipiasi drąsiau į kitus gydytojus negu į vaikų psichiatrus, matyt, iš įpratimo ). Ką man daryti?’’ Tėvai į gydytoją-vaikų psichiatrą pagalbos dažniausiai kreipiasi per vėlai.

Maitinimo padėtys
|

Maitinimo padėtys

Žindyti galima įvairiomis padėtimis: sėdint, gulint, stovint, klūpant ant grindų, kai vaikas guli ant lovos. Jei pienas teka lėtai, galima įsitaisyti virš kūdikio. Išmėginkite įvairias padėtis. Maitinimas sėdint. Pirmiausia reikia patogiai įsitaisyti. Žindymas gali trukti iki pusvalandžio. Kuo ilgiau kūdikis žįs, tuo daugiau pasigamins pieno sekančiam maitinimui. Nugara turi tiesiais remtis į atlošą (jei maitinate ant sofos, už nugaros padėkite pagalvių), kojos – plokščia pėda remtis į grindis. Tuomet sumažėja nugaros įtampa ir pagerėja pieno tekėjimas. Jei baldas ant, kurio sėdite yra aukštesnis, po kojomis pasidėkite storą knygą, dėžutę, kaladę. Kad nepavargtų rankos ilgai laikant mažylį, paguldykite jį ant pagalvės, ar kelių, kad kūdikio kūnas atsirastų krūtų lygyje, o nosytė – ties speneliu. Taip įsitaisę galėsite mėgautis vienas kitu. Nelaikykite kūdikio už pakaušio. Jam tai nepatiks ir jis pykdamas, bandys išsilaisvinti. Geriausia galvą prilaikyti ties sprandu. Tuomet galva bus laisva ir panoręs, kūdikis galės paleisti krūtį. Motina laiko kūdikį po ranka.Tokia padėtis tinka dvynukams, esant užblokuotam kanalui, kai kūdikiui sunku paimti krūtį.

Maitinimas iš buteliuko gali baigtis mirtimi
|

Maitinimas iš buteliuko gali baigtis mirtimi

Motinos pieno pakaitalai – sausi milteliai užpilami vandeniu – gali būti nesaugus maitinimo būdas jau vien todėl, kad netinkamomis sąlygomis dažnai neįmanoma palaikyti buteliukų ir žindukų sterilumo. Maitinimas iš buteliuko tokiomis sąlygomis gali sąlygoti pagrindinę vaikų mirties priežastį visame pasaulyje – viduriavimą, kurį sukelia infekcijos. Motinos pieno pakaitalai yra labai brangūs, dažnai šeimos jiems išleidžia daugiau nei pusę savo pajamų. Tai reiškia, kad maitinimas iš buteliuko sąlygoja visos šeimos blogesnę mitybą. Dar daugiau – neturtingos motinos, stengdamosi, kad mišinėlio užtektų ilgesniam laikui, paruošia mažesnės koncentracijos maistą, dėl ko kūdikis gali negauti viso jo gyvybei palaikyti būtino maisto. Viduriavimo, išsekimo ir netinkamos mitybos kombinacija, sąlygota nesaugaus maitinimo iš buteliuko turi pavadinimą – Buteliuko vaikų liga. Žindymas sumažina riziką susirgti įvairiomis ligomis visose šalyse. Netgi Jungtinėje Karalystėje buteliuku maitinamas kūdikis turi dešimt kartų didesnę tikimybę susirgti virškinimo ligomis nei žindomas kūdikis.

Girdymas iš puodelio – geriau, nei maitinimas iš buteliuko su čiulptuku
|

Girdymas iš puodelio – geriau, nei maitinimas iš buteliuko su čiulptuku

Kartais mama negali maitinti kūdikio iš krūties. Tuomet svarbu išsaugoti pieno gamybą ir kad vaikas neatprastų žįsti. Tai pasiseks, jei nutrauktą pieną sumaitinsite šaukšteliu, iš plataus švirkšto, pipete, iš taurelės ar puodelio. Pastaraisiais dešimtmečiais tapo akivaizdu, kad geriausia, jei motina negali žindyti, duoti vaikui gerti motinos pieną ar, kai yra neginčijama būtinybė, jo pakaitalus iš puodelio. Šis paprastas maitinimo būdas, kuris priešpastatomas maitinimui iš buteliuko su čiulptuku, yra dalis mokymo kurso, įgyvendinant Palankios naujagimiams ligoninės iniciatyvą. Visiems vaikams, net gimusiems prieš laiką ir nemokantiems tinkamai žįsti, kūdikiams , kurių motinos nesugeba ar negali maitinti dėl medicinos apribojimų, tinka maitintis iš puodelio. Pasaulyje plačiai taikomas kūdikių maitinimas iš mažų taurelių, puodelių ar net specialiai tam pagamintų indelių. Patirtis ir pasiekimai akivaizdžiai parodo maitinimo iš puodelio privalumus, ypač lyginant su maitinimu iš buteliuko su čiulptuku, kurie tiek buteliukas, tiek čiulptukas sukelia riziką kūdikiui.

Atsargiai: mažylis tyrinėja pasaulį

Atsargiai: mažylis tyrinėja pasaulį

Jūsų mažylis ko gero yra užsiėmęs nuo ryto iki vakaro – sukiodamasis tokiose vietose, kuriose jūs net nesitikite! Jis užsilipa ant virtuvės stalo, o jūs galvojate: „Kaip jis ten pateko?“ arba randate jį bežaidžiantį tualete. Jis visuomet yra pasiruošęs jums padėti namų ruošoje ir nuolat mėto viską, kas papuola, ant grindų. Toks vaikų noras sužinoti ką nors naujo ir pažinti pasaulį dažnai tėvams kelia susierzinimą. Kodėl tyrinėjimas yra gerai? Pirmiausia, aplinkos tyrinėjimas ugdo vaiko protinius gabumus. Vaiko susidomėjimas pasauliu skatina vaiką pasikliauti savo pojūčiais: skoniu, lytėjimu, rega, kvapais. Pavyzdžiui, daužydamas į stalą šaukštą, jis suvokia, kad taip yra skleidžiamas garsas. Apversdamas puoduką, kuriame yra pieno, jis pamato, kad pienas išsilieja, yra šlapia ir stalą reikia valyti. Bandydamas naujus būdus kaip galima valdyti daiktus ir klausinėdamas, mažylis mokosi spręsti problemas. Kitas aplinkos tyrinėjimo rezultatas yra socialinis ir emocinis vystymasis. Kuomet vaikas žino, kad jis gali domėtis viskuo, kas jį supa ir ko nors nesuvokdamas galės nubėgti pas tėtį ar mamą paklausti, jis jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi. Tyrinėjimas taip pat yra gyvybiškai svarbus fiziniam vaiko vystymuisi. Vaikai privalo judėti aplinkui, kad pažintų pasaulį. Taip jie vysto akių ir rankų koordinaciją, taip pat raumenų judėjimą.

Meningito prevencija
|

Meningito prevencija

1987 ir 1992 metais Švedų mokslininkai atliko žvalgomąjį tyrimą, kurio metu nustatė, kad ilgalaikis žindymas sumažina susirgimo meningitu riziką. Vėlesniame tyrime jie tyrė, kaip veikia ilgalaikis žindymas po 15 metų (1956-1992) visuomenės lygiu. Jie nustatė, kad žindymas labai sumažina tikimybę susirgti meningitu 5-10 metų laikotarpiu, bet ne po 15 metų ar vėliau. Tiriamojo laikotarpio duomenys parodė, kad maži žindymo rodikliai sąlygojo meningito padažnėjimą po 5-10 metų. Autoriai priėjo išvados, kad atradimai turėtų įtakoti politinius kūdikių žindymą skatinančius sprendimus, ypač šalyse, kur Haemophilus vakcinacija yra brangi.

Alkoholizmo prevencija
|

Alkoholizmo prevencija

Britų gydytojas Amerikos pilietinio karo metu iškėlė teoriją, kad ankstyvas nujunkymas yra alkoholizmą skatinantis veiksnys. Praėjus 200 metų, Danų tyrėjai patikrino šią hipotezę pasinaudodami didele 9182 pasikartojančių gimdymų duomenų baze, kad ištirtų pogimdyminio laikotarpio veiksnių ir alkoholizmo vyresniame amžiuje ryšį. 200 sūnų iš alkoholikų šeimų buvo lyginami su 107 berniukų kontroline grupe iš tos pačios duomenų bazės. Rezultatai parodė, kad 48% nuo alkoholio priklausančių vyrų buvo anksti nujunkyti (žindyti 2 savaites ar trumpiau) ir tik 19% nuo alkoholio nepriklausančių vyrų buvo anksti nujunkyti. Patikrinus kitus kintamuosius, pvz., motinos ar tėvo priklausomybę nuo alkoholio, ankstyvas nujunkymas buvo labai reikšmingas veiksnys, pasireiškiant alkoholizmui apie 30 gyvenimo metus.

Kiek žindyti?
|

Kiek žindyti?

Mokslininkai vis dažniau tirai ilgalaikio žindymo poveikį sveikatai. Pietų Vokietijoje atliktas tyrimas su didele grupe (13345) 5-6 metų vaikų parodė, kad išimtinis žindymas sumažina nutukimo ir viršsvorio tikimybę. Nutukimo atvejų tarpe niekada nežindytų vaikų buvo 4,5 %, tarpe žindytų – 2,8%. Pasirodė, kad tai priklausė ir nuo žindymo trukmės. Tarpe kūdikių išimtinai žindytų iki 2 mėnesių buvo 3,8% nutukusių, išimtinai žindytų iki 3-5 mėnesių – 2,3% ir tik 1,7% tarp kūdikių, kurie buvo žindyti 6-12 mėnesių. Nustačius kitus veiksnius, pvz., socialinę klasę, tėvų išsilavinimą ir mitybos įpročius, žindymas išliko svarbiausiu veiksniu apsaugant vaiką nuo nutukimo ir viršsvorio. Tyrimo autoriai mano, kad žindymas gali turėti metabolinio programavimo efektą apsaugant nuo nutukimo. Kadangi suaugusiųjų nutukimų daugėja priklausomai nuo daugėjančio vaikų nutukimo, žindymas gali būti svarbi prevencinė priemonė mažinant širdies kraujagyslių ir kitų, su nutukimu susijusių susirgimų skaičių.

Žindymas ir ŽIV
|

Žindymas ir ŽIV

Tyrimai parodė, kad 1 iš 7 kūdikių gali apsikrėsti ŽIV virusu per motinos pieną. Tačiau, tebėra neaišku, kokią įtaką kūdikio maitinimo būdas turi pernešimo būdui. Tyrėjai Pietų Afrikos respublikoje tyrė 549 ŽIV užkrėstų moterų ir poveikį sukėlėjo pernešimui, priklausomai nuo kūdikių maitinimo būdo. Rezultatai parodė, kad sulaukus 3 mėnesių amžiaus 18,8% niekada nežindytų kūdikių buvo užsikrėtę ŽIV-1, o žindytų kūdikių – 21,3%. Tarpe i?imtinai žindytų kūdikių užsikrėtusių buvo 14,6% ir tai buvo žymiai mažiau, nei tarpe mišriai maitinamų (žindomi ir primaitinami papildomu maistu) kūdikių, kurių net 24,1% buvo užsikrėtę. Užsikrėtimo lygis tarpe išimtinai žindytų kūdikių buvo toks pat – 18,8% – kaip ir tarpe niekada nežindytų kūdikių. UNAIDS, UNICEF ir PSO rekomendacijos skatina motinas, kurios yra užsikrėtusios ŽIV virusu, jei jos nusprendžia žindyti, žindyti išimtinai, neduodant žindomiems kūdikiams jokio kito maisto ar skysčio. Coutsoudis ir jos kolegos skatina motinas, kurios neturi kitų saugių alternatyvų maitinti kūdikius, žindyti išimtinai, kad sumažintų užsikrėtimo riziką.