“Wacken Open Air 2002”: 1-oji diena
Taigi, išaušo pirmoji Wacken Open Air festivalio diena. Tai jau tryliktas kartas, kai po atviru dangumi vyksta galinga metalo fiesta. Nuo 10 val. prasidėjo akreditacijų išdavimas, ir mums teko atstovėti didelę eilę, kurioje sugaišome daugiau negu dvi valandas. Ta proga pavėlavome į futbolo rungtynes, kuriose dalyvavo ir lietuvių komanda. Gavę akreditacijas, sugrįžome į stovyklą ir dar spėjome į turnyro pusfinalį. Prie specialiai rungtynėms paruošto aptvaro palaikyti saviškių susirinko visi likę lietuviai ir galbūt tai padėjo mūsų komandai užimti pirmą vietą. Taip sakant, mes laimėjom!
12 val. atsidarė “Metal Marketas”, kur dvejose įspūdingo dydžio palapinėse tris dienas galėjai rasti visko nuo kompaktinių diskų (tiek naujausių, tiek senesnių) iki įvairiausios aprangos bei metalistams skirtos atributikos. Prie įėjimo vėlgi teko atstovėti nemažą eilę, sumokėjus 2,5 euro kiekvienas gavo kompaktą su LIMP MUSIC PRODUCST grupių kūrinių rinkiniu bei specialią apyrankę, kurią turint kitus kartus įėjimas buvo laisvas. Kadangi tos dienos koncertas turėjo prasidėti vakarop, nusprendžiau likusį laiką praleisti būtent “Metal Markete”. Įsitikinau, kad ten galima gauti ko tik širdis geidžia, reikia turėti kantrybės, o svarbiausia – nemažai pinigų. Tądien Markete praleidau 3 valandas, dar po valandą – kitas dvi dienas. Bagažas – 13 CD ir marškinėliai. Tiesa, man labai pasisekė, nes vienoje vietoje pirkdama diską dar du gavau dovanų. Be to, gavau marškinėlius, kurie buvo vieninteliai su MY DYING BRIDE (viena mėgstamiausių mano grupių, kuri man buvo bene pagrindinė favoritė šiame festivalyje) ne tik “Metal Markete”, bet ir kitose prekybos vietose, kurių buvo gausu ir festivalio zonoje.
Įdomumo dėlei pateiksiu kai kurių prekių kainas (eurais): CD – 8-16; marškinėliai – 15; bliuzonai – 20-30; pakabukai, apyrankės, žiedai, auskarai – 10-50 (sidabriniai brangesni); ilgi odiniai batai – 100; odiniai lietpalčiai – 200. Kainos orientacinės, viskas priklausė ir nuo gamintojo, ir nuo pardavimo vietos. Kai kurios kitos kainos: alus festivalio zonoje – 4(!) už 0,4 l; maistas – 5-20; dušai – 2,5 (arba 6 ir 7,5, jeigu norėjai gauti atitinkamai baltą ir juodą rankšluostį su festivalio atributika); tualetai – 0,5 (stovyklavietėje nemokami). Gavus akreditacijas, kaip minėjau, įėjimas į festivalio zoną ir back stage buvo nemokamas, o šiaip bilietai kainavo 50-60 eurų, priklausomai nuo to, pirkti iš anksto ar festivalio dieną. Festivalio programa – 1 euras. Tai tiek skaičių.
15 val. pagaliau pradėjo leisti į festivalio zoną. Joje pastatytos 4 scenos. Dvi didelės (“True Metal Stage” bei “Black Stage”) stovėjo greta, tačiau (tuo galima buvo įsitikinti prasidėjus koncertui) nė vienoje iš jų garsas netrukdė klausytis kitoje scenoje grojančių grupių. O decibelų, patikėkit, tikrai netrūko. Jau patys scenų pavadinimai sako, kad vienoje iš jų bus heavy/power ir kitais “lengvesniais” metalo stiliais grojančios grupės, o kitoje dominuos black/death/thrash metalas. Trečioji (“Party Stage”) įrengta kiek atokiau, ten pagal programą turėjo pasirodyti doom/gothic grupės, o taip pat ir kitų metalo krypčių atstovės, kurioms “neliko vietos” didžiosiose scenose. Ketvirtoji (“Wet Stage”) dengta kaip palapinė, ji skirta mažiau žinomoms grupėms. Be scenų, festivalio zonoje gausu prekyviečių su įvairia atributika, įrašais, maistu bei gėrimais, taip pat mokami tualetai. Įėjimui ir išėjimui paruošti atskiri vartai. Taip efektyviai reguliuojamas žmonių srautas, o jų šiemet buvo gal 40 000.
Pirmosios dienos programa prasidėjo 16 val., tačiau iš mūsiškių niekas neskubėjo, nes visus domino vakariniai pasirodymai. Tądien viskas vyko tik “True Metal” scenoje. Festivalį pradėjo MESSIAH KISS, po to sekė KOTIPELTO (STRATOVARIUS vokalisto grupės) pasirodymas. Šių grupių nemačiau, nes jos, tiesą sakant, manęs nedomino. Kadangi viskas girdėjosi ir stovykloje, nusprendžiau nesibrauti, nes žmonių srautas prie įėjimo buvo didžiulis, susidarė eilė, kurios judėjimą lėtino kruopštus įeinančiųjų patikrinimas. Tad į festivalio zoną įėjau tada, kai pradėjo groti BLAZE. Manau, daugelis žino, kad tai buvusio IRON MAIDEN vokalisto, laikinai pakeitusio Bruce Dickinsoną, grupė. Taigi, 45 min. neblogo heavy metal. Beje, mano manymu, savo grupėje Bayley atrodo žymiai geriau negu IRON’uose, kurie be Dickinson’o buvo netekę savo veido.
Po to pasirodė DORO. Taip, metalo karalienė dar gyva! Ir pavaro tikrai ne blogiau nei anksčiau! 2000 m. išleidusi albumą “Calling The Wild”, DORO liko ištikima senajam stiliui, per daugiau nei valandą trukusį šou skambėjo ir nauji, ir seni, topiniai kūriniai. Per šį pasirodymą stovyklavietė neabejotinai ištuštėjo, nes žmonių prie scenos ir atokiau buvo daugybė. Būtent grojant DORO pasidarė aišku, kodėl pirmosios “Wacken Open Air” dienos programa buvo pristatyta kaip “A Night To Remember!”
Šią dieną užbaigė ROSE TATTOO. Mūsų kaimynystėje įsikūrę vokiečiai, kurie iš Stuttgarto atvažiavo traukiniu ir su kuriais mes per visą festivalio laiką labai maloniai bendravome, sakė, kad pirmąją dieną juos labiausiai domina būtent ši grupė. Tai roko scenos senbuviai, grojantys hard rock/heavy metal stiliumi. Nuskambėjo tokie hitais tapę gabalai kaip “Rock`n`Roll Outlaw”, “Bad Boy For Love”, “Assault And Battery” ir kt. Muzikantai scenoje dirbo iš peties, net 1,5 val., sulaukė daug ovacijų ir dar labiau sutvirtino tos “Įsimintinos nakties” įspūdžius. Į stovyklą grįžau lygiai vidurnaktį, ten jau radau saviškius, tad su anksčiau minėtais vokiečiais surengėme vakarėlį festivalio pradžios proga, o po to nuėjome ilsėtis. Bent jau manęs laukė įtempta antroji diena, kadangi pagal iš anksto sudarytą planą pasišoviau pamatyti kuo daugiau grupių.
Birutė Surinėnaitė
