Vytas Sabaliaukas “Apie likimo upę ir Vėją”
Vytas Sabaliaukas
Apie likimo upę ir Vėją
(Gyvenimo įstatymų atodangos)
ISBN 9955-665-46-7
Leidėjas: Vytas Sabaliauskas
2005m. gruodis, 525psl. Alytus
Galima šiuo metu rasti knygynuose
Apie knygą:
Egzistencinio liūdesio, depresijos iškankintoms ar šiaip naktyje pasimetusioms sieloms naudinga pažvelgti į gyvenimą iš šono, tarsi nuo kranto į šalimais pratekančią upę, kad pamatytume ir apsvarstytume. Toks sielos nuotykis padeda priimti likimą ir susitaikyti su savimi pačiu.
Augti nepadeda nei antidepresantai, nei alkoholis ar triukšmingi pakvailiojimai. Individualizacija, dvasinis brendimas ar dar kaip bepavadintume esminį savęs surankiojimo iš gabalėlių darbą, yra valingas vidinis judesys. Knyga „Apie likimo upę ir Vėją“ turėtų būti paspirtis mirties kultūros apsuptyje pasirinkusiems gyvenimo kelią.
Knygos pradžioje nuplėšinėjamos taip labai vertinamos ir ieškantį klaidinančios „neoninio pasaulio“ dekoracijos, pašiepiami šiandieniniai mūsų visuomenės stilingi, bet ne mažiau primityvūs tabu. „Gyvenimas nėra pasaka, bet upė“. Pažinus klastą, kurią šiandienos jaunimas taip stipriai jaučia, nors ir nepajėgia įvardyti, toliau svarstomas gyvenimo ir mirties santykis. Senatvės nelaimė ir mirtis gali bet kam sugadinti nuotaiką ir atimti apetitą, bet ar tai yra tai, ko reikia bijoti?
Knyga užbaigiama mistine alegorija. „Pažinimo akimirką jaučiu save tokį, kokį man mane parodo Vėjas“, kuris „savo pirštais apčiupinėja mano Dvasios linijas ir pasako, kad „aš esu“.
Jeigu daugelyje šiandienos autorių knygų egzistencinių svarstymų svorio centras ryškiai lokalizuotas „žemiau juosmens“, tai knygoje „Apie likimo upę ir Vėją“ dominuoja jungiškoji psichologija ir idealistinė filosofija, nors šių mokslų specifinių sunkiai pašaliečiui suvokiamų terminų nerasite. Knygos šnekta apie visiems skaudančius dalykus yra kasdieninė.
Vytas