Informacija lankytojams

Muziejaus darbo laikas: nuo 10 iki 17 val. (balandžio – spalio mėn.), nuo 10 iki 15 val. (lapkričio – kovo mėn.) kasdien, išskyrus pirmadienį, antradienį.

Muziejus dirba šiomis švenčių dienomis: pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena), liepos 6d. (Valstybės diena).
Kultūrinio rezervato teritorijos lankymas neribojamas.

Muziejaus el. paštas: kernave.archeo@is.lt
Ekskursijų užsakymas tel. (+370 382) 47385

Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas įsteigtas siekiant išsaugoti teritorinį kultūros paveldo objektų (vertybių) kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias ir kilnojamąsias kultūros vertybes, organizuoti nuolatinius mokslinius jų tyrimus, jas reikiamai tvarkyti, eksponuoti ir propaguoti.

Kultūrinio rezervato apsauga ir racionaliu naudojimu rūpinasi ir visą veiklą organizuoja biudžetinė įstaiga – Valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, kurią steigia ir kurios nuostatus tvirtina Kultūros ministerija.

Kultūrinį rezervatą sudaro:

Rezervato teritorija (194,4 ha) su joje esančiais kultūros paveldo objektais (vertybėmis) ir ekspozicija po atviru dangumi;

Specializuotas archeologijos ir istorijos muziejus su rinkiniais ir ekspozicija.

Papildomos paslaugos: Išankstinis ekskursijų užsakymas muziejuje ir rezervate.

Ekspozicija

Nuo 1979 m. Kernavėje kasmet vyksta archeologiniai tyrinėjimai. Šių tyrinėjimų medžiaga – muziejaus ekspozicijos pagrindas. Čia atskleidžiama istorinė Kernavės praeitis nuo proistorės laikų iki XVIII a. pradžios. Pirmoje ekspozicijos dalyje pateikiama archeologinė proistorės laikotarpio (nuo IX-VIII tūkst. pr. Kristų iki XIII a., t. y. Valstybės susiformavimo) medžiaga.

Pagrindinė ekspozicijos dalis skirta senajam XII-XIV a. Kernavės miestui, sunykusiam XIV a. pabaigoje, po galingo kryžiuočių antpuolio. Šiandien miesto liekanas dengia beveik 1 metro sąnašų sluoksnis, po kuriuo išliko pastatų fragmentai, gausūs ir įvairūs amatininkų dirbiniai. Ekspozicijoje pateikiama nemažai importo gaminių, pasakojančių apie plačius to meto Kernavės prekybinius ryšius.

XV-XVIII a. ir XIX-XX a. pr. ekspozicija supažindina su vėlyvojo periodo Kernavės istorija, kai Kernavė prarado ankstesnį politinį, strateginį ir ekonominį vaidmenį ir tapo eiliniu provincijos miesteliu.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla

Birželio mėnesį muziejuje-rezervate švenčiama Rasos šventė, kurios metu atliekamos archaiškos vasaros saulėgrįžos apeigos;

Gruodžio-kovo mėnesiais muziejus vykdo edukacinę programą „Gyvoji archeologija“;

Folkloro festivalių organizavimas;

Mokslinių konferencijų ir seminarų organizavimas;

Mokslinių straipsnių rengimas spaudai.

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos skyriai:

Administracija;

Aplinkosaugos ir paveldotvarkos skyrius;

Rezervato priežiūros ir muziejaus eksploatacijos skyrius;

Archeologijos ir istorijos muziejaus skyrius;

Mokslinių tyrimų skyrius;

Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyrius.

Kitos žinios apie muziejų

1928 m. Kernavėje įsteigtas kraštotyros muziejus.
1962-1989 m. jis buvo Trakų istorijos muziejaus padalinys ir vadinosi Kernavės istorijos muziejumi.
1989 m. 196,2 ha plote įkurtas valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas. Rezervatas – per tūkstantmečius gamtos ir žmogaus sukurta ekspozicija po atviru dangumi. Rezervate ir jo apsauginėse zonose yra daugiau negu 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų, tarp jų – didžiausias Lietuvoje gynybinis 5 piliakalnių kompleksas. Šalia piliakalnių, Pajautos slėnyje, yra buvęs medinis viduramžių miestas.

Kernavė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 m. Hermano Vartbergės bei eiliuotoje Livonijos kronikose kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269-1282) valda.
XIII a. Kernavės tvirtovė ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų.

Kernavės praeitimi susidomėta XIX a. viduryje.

Kernavės piliakalnius ir pilkapynus tyrinėjo Eustachijus ir Konstantinas Tiškevičiai, Liudvikas Kondratovičius-Sirokomlė, Adomas Pliateris.

Muziejaus steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Muziejaus direktorius – Saulius Vadišis.

Views All Time
Views All Time
5118
Views Today
Views Today
1
0 0