2003 m. birželio 5 dieną Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus R.Šumano centro vadovės Birutės Strakšienės organizuotoje popietėje, aktorius Romualdas Ramanauskas pristatė du kartus laimėjusį literatūrinę Gonkūrų premiją prancūzų rašytoją vilnietį Romeną Gari (Romain Gary).
Rašytojo gerbėjų klubai veikia Tokijuje, Londone, Paryžiuje, taip pat ir Vilniuje, kuriam vadovauja R.Ramanauskas. Aktorius tikisi, jog šio klubo veikla susidomės artimi rašytojui ir menui žmonės. Prancūzų rašytojui, sielos broliui, gerbėjų klubas atidengė atminimo lentą J.Basanavičiaus g. 18, Vilniuje, taip pat yra parengtas monumentas. Klubo prezidentas R.Ramanauskas stebėjosi, kad vilniečio rašytojo, laimėjusio Gonkūrų premijas, lietuvių, kalba teturime tik trejetą kūrinių. Tai „Gyvenimas dar prieš akis“ (1992 m.), „Aušros pažadas“ (1999 m.) ir „Europietiškas auklėjimas“ (2001 m.). Paskaitos metu buvo išdėstytas rašytojo požiūris į gyvenimą, jo filosofinės idėjos. Aktorius skaitė R.Gari romano ištrauką, nagrinėjo keletą įdomesnių minčių: R.Gari žavėjosi cirko artistais, mėtančiais šešis kamuoliukus, ir visada svajojo įjungti septintąjį, bet tai neįmanoma. Rašytojas bet kokioje savo veikloje stengėsi būti geriausias. R.Gari (tikroji pavardė Kacevas), gimė 1914 m. gegužės 8 d. Vilniuje. Jo tėvas buvo rusas, o motina – prancūzė. Iki vienuolikos metų gyveno Vilniuje, vėliau Varšuvoje. Kai suėjo keturiolikti, su motina išvažiavo į nuo vaikystės mylimą šalį – Prancūziją ir apsigyveno Nicoje. Studijavo teisę licėjuje, vėliau Prancūzijos karinėse oro pajėgose išmoko pilotuoti lėktuvą. Antrojo pasaulinio karo metais, naciams okupavus Prancūziją, pasitraukė į Angliją ir, vadovaujant Šarliui de Goliui, tarnavo Laisvosios Prancūzijos pajėgose Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Po karo rašytojas gavo pirmąjį garbės legiono ordiną ir dirbo Prancūzijos diplomatu. Gyveno Bulgarijoje, vėliau perkeltas į Šveicariją. Taip pat dirbo Los Andžele (JAV), Bolivijoje. Dirbdamas JAV, pradėjo rašyti anglų kalba. Nuo 1961 metų tik kūrė.

1945 metais išleista pirmoji R.Gari knyga „Education européen“ (Europietiškas auklėjimas), išversta į lietuvių kalbą. R.Gari būtų tapęs vienu produktyviausių ir populiariausių rašytojų: parašė trisdešimt romanų, esė ir atsiminimų. Kai kuriuos iš jų pasirašęs Emile Ajar slapyvardžiu. Turėjo dar vieną pseudonimą – Fosco Sinibaldi. R.Gari yra vienintelis rašytojas, Gonkūrų premiją pelnęs du kartus, nors ši premija gali atitekti tik vieną kartą. Rašytojas prizą gavo 1956 metais už knygą „Les racines du ciel“, o 1975 metais už kūrinį „La vie devant soi“ (Gyvenimas dar prieš akis), jį galime skaityti ir lietuvių kalba. Kūrinys pasirašytas pseudonimu Emile Ajar. Gonkūrų akademija nusprendė skirti prizą šios knygos autoriui, bet kritikai nesistengė sužinoti, kas slepiasi po slapyvardžiu. Literatūrinė paslaptis tęsėsi, nes R.Gari pusbrolis kurį laiką slėpė autorių. Rašytojas visą tiesą atskleidė knygoje „Vie et mort d‘Emile Ajar“, (1981 m. ), išleistoje po jo mirties. Prizininkas po skyrybų su antrąja žmona Žana Ziberg labai išgyveno ir 1980 m. gruodžio 2 d. nusišovė. Liko sūnus Diego. R. Gari gyvendamas stengėsi įvykdyti viską, ką jam buvo pranašavusi motina. Jis sakydavo, jog neturi kito pasirinkimo, tik klausyti motinos. Daugelyje jo knygų galime žavėtis begaline meile moterims ir prisirišimu prie mamos. Jai mirus, autorius viename kūrinyje pasireiškė, jog reikėtų prisirišti prie vandenyno, kuris ne taip greit numiršta.

Adrija URBAITĖ
Kaunas

Views All Time
Views All Time
5425
Views Today
Views Today
1
0 0