Po girią vaikščiojo poetas

Keistas dalykas – Lietuvoje iki šiol tebuvo išleista vos pora apžvalginių knygų, skirtų vaikų literatūrai. O juk tikrai turime kuo pasidžiaugti – Vytė Nemunėlis, Anzelmas Matutis, Kostas Kubilinskas, Vytautė Žilinskaitė – tai tik keletas vardų, kuriuos žinome tikrai kiekvienas. Tiesa, paskutiniu metu rašančių vaikams visai nesigirdi, gal todėl, kad tai atrodo “nerimta”, “neįdomu”, o gal tiesiog mūsų rašytojai nebeturi ką pasakyti vaikams?

Tačiau galima pasidžiaugti, kad, nepaisant sumažėjusio dėmesio vaikų literatūrai, beveik prieš metus pasirodė knyga “Po girią vaikščiojo poetas”, skirta vaikų poetui Anzelmui Matučiui Matulevičiui, kurios autorius yra literatūros kritikas, rašytojas Jonas Linkevičius. Nors spauda nelepino autoriaus ir jo knygos pernelyg dideliu dėmesiu, tačiau pati knyga ir jos autorius save tinkamai pristatė visuomenei. Gegužės 23 d. Vytauto Didžiojo universiteto Posėdžių salėje įvyko jau 21 šios knygos pristatymas. Renginį organizavo Vytauto Didžiojo universitetas ir Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, jį vedė vienas renginio iniciatorių Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktorius Valdas Kubilius. Šios knygos svarbą gali paliudyti ir renginyje dalyvavę žmonės: lietuvių vaikų literatūros patriarchas Vytė Nemunėlis (Bernardas Brazdžionis), garsus kompozitorius Jurgis Gaižauskas ir jo šeimos instrumentinis kvartetas, Lietuvos Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis, poetai Robertas Keturakis ir Zita Gaižauskaitė, vaikų literatūros tyrinėtoja doc.dr. Gražina SkabeikytėKazlauskienė, aktorė Lilija Žadeikytė.

Poetas R.Keturakis, pristatydamas savo bičiulio knygą, pasidžiaugė, kad pagaliau sulaukėme monografinės apybraižos apie vaikų mylimą rašytoją A.Matutį, kuris savo eilėraščiais užaugino jau bene keturias kartas. Sovietmečiu vaikų literatūra buvo viena laisvesnių kūrybos sričių, tačiau, kaip pastebėjo R.Keturakis, būtų naivu tikėti, kad tų laikų cenzoriai visai nesikišo į vaikų rašytojo gyvenimą ir kūrybinius ieškojimus. A.Matutis tikriausiai irgi nebuvo išimtis, tačiau jis sugebėjo ne tik išgyventi paranojiškoje sovietmečio situacijoje, bet ir išlaikyti tai, kas svarbiausia laisvam kuriančiam žmogui – savus įsitikinimus. Nežinia kodėl, tačiau monografijos “Po girią vaikščiojo poetas” autorius vengė šios temos, vengė pažvelgti į A.Matutį, kaip į skaudžiai išgyvenantį sovietines realijas žmogų. Tiesa, pats monografijos pavadinimas gali būti perskaitytas bent jau dvejopai: giria – tai artumas lietuviškai gamtai, jos melancholiškam, bet kartu ir žaismingam grožiui, arba giria – tai poeto aplinka, pilna pavojų ir gūdumos, tai savo tamsumu slegianti nežinomybė, į kurią pateko jautrus ir atviras žmogus.

Straipsniai 1 reklama

Visus susirinkusius į knygos pristatymą sujaudino netikėtas vieno garsiausių XX amžiaus lietuvių poeto B.Brazdžionio pasirodymas. Jis pasidalino prisiminimais apie pirmuosius tokių garsių lietuvių vaikų poetų, kaip A.Matutis ir K.Kubilinskas, žingsnius į literatūros pasaulį. Prieš Antrąjį pasaulinį karą B.Brazdžionis buvo jau garsus poetas, dar žinomas kaip vaikų rašytojas Vytė Nemunėlis. Kaip tik tada pasirodė pirmieji A.Matučio ir K.Kubilinsko eilėraščiai, kurie per Vytę Nemunėlį pasiekė Lietuvos vaikus. Vytė Nemunėlis buvo šių bene garsiausių vaikų poetų Lietuvoje mokytojas, padėjęs Anzelmui Matulevičiui tapti Anzelmu Matučiu.

Baigiamieji susibūrimo akordai, kaip ir dera, atiteko muzikams – kompozitorius J.Gaižauskas ir jo šeimos instrumentinis kvartetas atliko muzikinę pjesę “Saulės taku”, kurią kompozitorius sukūrė įsiklausydamas į kartais valiūkišką, o kartais labai rimtą A.Matučio poetinį žodį.

Norisi tikėti, kad vaikų literatūra nebus užmiršta, kad visi suaugusieji prisimins, jog yra kilę iš vaikystės ir nuolatos būna joje per savo vaikus ir prisiminimus.

Rimantas Viedrynaitis

Views All Time
Views All Time
3446
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

+ 30 = 39