Baltas Triukšmas

Užgimimas

. . . Seniai seniai, kai barzdočiai lazdynų miškuose laužus degino . . . (Ne, taip jau rašė vienas klasikas. Pradėsim kiek kitaip. Taigi . . .)

. . . Pradžioje buvo žodis . . . (Ot velniava! Vėl plagiatas. Nu nieko savo negebam sumįslyt. Tiek to, parašysim paprasčiau.)

. . . Tiesa pasakius (ar tai parašius), niekas turbūt negalėtų tiksliai nusakyti, kada ji buvo, ta pradžia; kada, kam ir kokiomis aplinkybėmis kilo idėja sukurti grupę “BALTAS TRIUKŠMAS”. Viena iš versijų yra tokia: viską sugalvojo, Vilniuje pragėręs “Būt Partiją” ir emigravęs Klaipėdon kelti miesto populiacijos lygį, Pufas. Berods, planus jie kurė kartu su Robiu, kursai turėjo būti bosistu. Gitaros brynčintojo etatas buvo rezervuotas tokiam Vertėjui, taip ir nepradėjus groti, dingusiam kaip į vandenį. Kalbos prie alaus ilgai ir liko tik kalbomis, kai visi, užpylę slyvas protingais patampa . . .

. . . Bet vieną vakarą, ligu ir 2001-jų gegužės mėnesį, džiazo festivalio metu, tada dar nesumyžtame skinkiemyje susitiko du būsimieji pramogų verslo rykliai – Pufas ir dar vienas aktyvus muzikas, tuomet taipogi neturėjęs erdvės saviraiškai, rutinoje skęstantis Voras (dar žinomas Vyro slapyvardžiu). Po trumpo judviejų pokalbio išaiškėjo, kad abu mįslija panašia linkme, idėjos sutampa, o ir groti norisi. Pradžia buvo padaryta. Sulygta dėl sąlygų, sukomplektuota sudėtis, o, svarbiausia, išspręstas opus aparatūros neturėjimo klausimas – Voras turėjo viską. Dar daugiau, jis turėjo tai, ko labiausiai trūko iki pilno komplekto – būgnininką! Na gal nevisai būgnininką . . . Tikriau laikinai būgnininko pareigas einančią ritmo mašiną – “Medžiaginį”. Kartu su kuriuo pats Voras (gitara), Robis (numatoma bosinė gitara) bei vnagluju grupės lyderiu apsiskelbęs Pufas (vokalas) sudarė potencialią grupės sudėtį. Trūko tik patalpų, todėl dar kurį laiką viskas liko kalbų, ant suoliuko spaudžiant alų, lygyje: “tuoj gausim patalpas ir kaip duosim!..”

. . . Ir kaip bebūtų keista gavom! Bet tik ar davėm? Už nerealią (300lt./mėn.) sumą, velnio pamirštame užkaboryje, pačiame ilgosios Klaipėdos gale buvo išsinuomotas dvigubas garažas su dvigubu rūsiu. Tuo pačiu, tai buvo eilinis bandymas įkurti skinovas patalpas: čia neva bus štanga, ten kriaušė, čia gersim, o ten darysim dar kaiką . . . Kas dalyvavo tame projekte, tai pamena, kad ką jau ką, o dėl gėrimo, tai mes nepasišiukšlinome, o kas dėl kokių tai ten štangų . . . Ai . . .

. . . Svarbiausia tai, kad netrukus Voras atbogino aparatūrą ir įvyko pirma repeticija. Jos metu paaiškėjo, kad Robis, kaip bosistas, yra beviltiškas ir Metalo paskolintą bosą ėmė tampyti Pufas. Jis tai darė irgi nekokybiškai, bet geresnių tuo metu nebuvo.

. . . Taip bosisto beieškant buvo stumiamos dienelės. Repeticijos vyko, buvo dročinami tie patys keturi gabalai, trys iš kurių liko po šiai dienai.

. . . Ir staiga , vasarai besiritant į pabaigą, Pufas, girtuokliaudamas miesto gatvėse, prisiviliojo stagnaciją išgyvenusios grupės “Anomaly” (Klaipėda) būgnininką – Mamertą. Ir beveik tuo pačiu metu viename gimtadienio pokylyje, tas pats Pufas susipažino su moteriške, tampančia bosą ir tūnančia be veiklos. Tai buvo Vaiva, pokalbis su kuria kardinaliai pakeitė Pufo įsitikinimą, kad boba su gitara atrodo kvailai. Nuomonės pakitimą patvirtino ir po to sekęs Vaivos debiutas repeticijoje.

. . . Ir tikslas atsirado: kažkokia mergiotė užkalbinusi Anikės aikštėje Pufą paklausė, ar šis nežinantis kokių skinų grupių. šiam atsakius teigiamai, ji pasiūlė atsiųsti demo įrašą į Vilnių, ir sudalyvauti kažkokiame pankroko koncerte.

. . . Tuomet, rudens pradžioje, niekam nemokant pinigų už garažo nuomą, buvo jo atsisakyta. Eilinį kartą žlugo skinovų patalpų idėja, o “BALTAS TRIUKŠMAS” persikėlė į Mamerto išnuomotas patalpas “Žuvėdros” vaikų ir jaunimo klube. Įnirtingai kibome ruoštis debiutui.

. . . Demo įrašėme, išsiuntėme ir ėmėme laukti. Netrukus gavome atsakymą, kad organizacinė komisija, kurią sudarė nedamušti pankai, išgirdusi rasistinį grupės pavadinimą, atsisakė priimti “fašistines kiaules” į savo durną koncertą.

. . . Tuo metu Mamertas ėmė malti kažkokį šūdą: tai ranka skauda, tai suvis neateina repeticijon. Paskutinis lašas buvo tai, kad Pufas vis gilyn grimzdo į alkoholizmo liūną.

. . . 2002-jų pradžioje grupė subyrėjo į šipuliukus . . .

Atgimimas
 
. . . Prabėgo metai. Visko per juos atsitiko. Pufas visiškai prasigėrė ir girtas vis kledėjo apie kažkokią menamą grupę, sukeldamas žmonėms ironiškas šypsenas.

. . . 2002-jų pabaigoje, tiesa, ne be medikų įsikišimo, išsiblaivė.

. . . Vėl sutiko gatvėje Vorą ir nugalėjęs gėdą, nedrąsiai paklausė, ar dar ne viskas prarasta. Voras sutiko pabandyti dar kartą . . .

. . . Prasidėjo 2003-ieji. Tikslas šį kartą buvo ne mistinis – gegužės pradžioje turėjo įvykti Pabaltijo skindays’ai, kuriuose, pasistengę, galėjome debiutuoti. Adelė, tada dar Lego boba, suvedė su metalistais – “žvėrimis”, kurie priėmė į tas pačias patalpas “Žuvėdroje”. O Voras jau į pirmą repeticiją atsivedė buvusį “grupioką” iš “No Fate” būgnininką Kurmį. Kibome į darbą.

. . . Vos visko nesužlugdė “žvėrys” – per juos išmetė iš patalpų. Mintį debiutuoti skindays’uose palaidojom.

. . . Bet atsitiko stebuklas – “šiaulietė” Aneta rado patalpas, Lego davė pinigų ir likus iki skindays’ų dviems savaitėms ryžomės avantiūrai – sulipdėm tris naujus gabalus, prisiminėm keturis senus ir . . . kaip bus taip.

. . . Rezultatas pranoko lūkesčius. Skindays’uose , pasibaigus koncertui, publikos pageidavimu visą naktį buvo sukamas čia pat padarytas “BALTO TRIUKŠMO” debiutinio koncerto įrašas. Ypatingo populiarumo susilaukė gabalas, skirtas žmogui, berods jau tapusiam grupės talismanu – Mutaborui.

. . . BT tapo tikra, ne vien teorine grupe. To patvirtinimas – pasirodymas festivalyje “Jūros Šventė 2003”. Tiesa, apgadintas pačių, o ypač, laiku nuo scenos nenulipusios, koveristų šutvės “Tabasco”.

. . . Mes dar esam, mes gyvi, kaip toj dainoj . . .

. . .laukite tęsinio . . .