Tikros mėsos, pieno, šokolado Lietuvoje nėra?
Klaipėdos žvejų ir medžiotojų namuose šeštadienį įvyko pirmoji nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paskaita apie sveiką mitybą. Šį kartą V. Sakas stebino ne tik „aštriais“ pasisakymais Lietuvos gamintojų atžvilgiu bet ir…tikrai skaniais valgiais.
Vincentui Sakui viešosios publikos tarpe labiausiai limpa epitetas – „kontraversiškas“. Iš profesionalių virėjų netgi teko išgirsti klausimą – „ar tai realus žmogus ar „personažas““? Praėjusį šeštadienį daugiau nei 20 žmonių išgirdo, jog Lietuvoje nei tikros mėsos, nei pieno produktų ar šokolado nerasi. Taigi V. Sakas ir realus ir kontraversiškas. Dauguma jo tiesų nepatogios, tad ir atsiliepimų susilaukia įvairiausių. Kaip bebūtų, pagrindinis tikslas, kad žmonės pradėtų mąstyti, ir šį tikslą V. Sakas pasiekia 100%.
Kadangi esame pažįstami su V. Sako publikacijomis, labiausiai tądien buvome nustebinti ne pasisakymų kategoriškumu. Prieš paskaitą užsukus papusryčiauti į „Žaliojo slėnio“ restoraną, pro virtuvės duris su padėklais, nukrautais maistu, išeinantį pamatėme patį V. Saką. „Visos daržovės patikrintos nitratų matuokliu, duona kepta čia pat, o kiekvieną dieną suvalgius po šaukštelį šio „antigripino“ peršalimo ligas pamirši“ – dėstė V. Sakas, kuriantis naują restorano meniu koncepciją ir virtuvėje besisukantis pats.
Ar Jums asmeniškai artimos V. Sako dėstomos tiesos spręskite patys, ištaikę progą apsilankyt paskaitose, kurios bus organizuojamos kiekvieną šeštadienį iki gruodžio 17 d. Tuo tarpu padegustuoti netradicinius patiekalus tikrai verta. Meniu a‘la carte gal ir nerasite bet įdomių, nestandartinių, ir mano subjektyvia nuomone labai vykusių sprendimų ir idėjų tikrai gausite.
Šį šeštadienį paskaitos dalyviai degustavo kitokius „suvožtinius“ su namine bandele ir daržovių įdaru juose. Vienos bandelės buvo pateikiamos su pakepintomis rudeninėmis daržovėmis, kitos su šviežių daržovių įdarų. Kaip bebūtų keista, pirmieji šiuos sumuštinius išgraibstė vaikai. Nuo stalo greitai dingo ir sluoksniuotos tešlos pyragėliai su žuvimi, riešutų, naminės grietinės ir dar kažkokio ingrediento, kurio tos dienos virtuvės šefas neišdavė, kremas kabinamas su saliero stiebais. Nespėjome paragauti įdarytų obuolių su vanilės padažu.
Atskiros pastraipos verti 2 patiekalai. Šventinė Mėmelio banda ir „antigripinas“. Šventinė banda, tradicinės formos, bet tikrai netradicinio skonio. Nesaldi, su kumpio gabalėliais ir dar keletu priedų, kurių taip ir neatspėjome. Tikrai vienas skaniausių kada valgytų kepinių.
„Antigripinas“ tiktų naudoti ir kaip padažas, ir kabinti šaukštukais, kaip uogienę. Sudėtis originali – svogūnai, česnakai, spanguolės, bičių duonelė, imbieras, cinamonas, pipiras, medus. Daugiau ingredientų nepavyko atskirti. Ir nors atrodytų produktų mišinys išties keistas, ragaujant jie atsiskleidžia vienas po kito, ir atrodo jei nors vieno iš jų čia nebeliktų skonis prarastų „kažką tokio“.
