Rusiškos leicos

Leikos fenomenas savo laiku sukėlė didžiulę revoliuciją visoje fotografijos pramonėje. 1930 m. liudija apie pirmuosius ketinimus sukurti mažo formato kameros standartus atitinkančią konstrukciją. Vokietijos kompanijos (Zeiss ir Berning) atsižvelgė į Leitz patentą ir ieškojo kitokių techninių bei dizaino sprendimų. Tuo tarpu kompanijos iš nuošalesnių vietovių nebuvo tokios skrupulingos. Japonijos ir naujai atsiradusi Sovietų optikos pramonė neparodė didelės pagarbos savo pirmagimės vokiškosios sesers teisių atžvilgiu. Ypatingai Rusijoje Leikos autorinės idėjos tapo pramoninių spekuliacijų objektu, ir tai truko pusę amžiaus. Leikos II modelis su jame esančiu integraliniu eksponometru buvo išstudijuotas, išanalizuotas ir nukopijuotas apie 1933 m. Leningrado gamykla, tuo metu buvusi pažangiausia Rusijoje, kūrė kameras Pionier su VOOMP fabriko ženklu. Tuo tarpu Maskvos gamykla FAG, kuri specializavosi geodezijos aparatų gamyboje, sukūrė keletą FAG prototipo pavyzdžių. Abu modeliai charakterizuojami kaip absoliučiai panašūs į Leiką. Per neapdairumą nukopijuotas net papildomas kronšteinas kameros viršutinėje dalyje.

1934 m. Leningrado ir Maskvos prototipų buvo atsisakyta, o tolimesnis rusiškų Leikų konstravimas patikėtas FED gamyklai, esančiai Ukrainoje netoli Harkovo. Pirmaisiais metais FED gamykla buvo valdoma NKVD (vėliau žinoma kaip KGB). FED pavadinimas kilęs iš ?K įkūrėjo vardo ir pavardės inicialų. Viršutinėje kameros dalyje buvo išgraviruota: “Darbo Komuna Feliks Edmundovič Dzeržinski”. Kameros pavadinimas nebuvo pakeistas ir tada, kai NKVD neteko gamybinio kontrolieriaus vaidmens.

Iki karo buvo pagaminta daugiau kaip 150 000 vienetų vieno modelio FED fotokamerų. Tam tikras skaičius ikikarinių eksperimentinių FED’ų buvo pagamintas su maksimalia, vienos tūkstantosios sekundės dalies, eksponavimo trukme, tuo tarpu kiti egzemplioriai buvo “lėtesni”. Kai kurių tuometinių FED aparatų viršutinėje kameros dalyje buvo išgraviruotas Leikos firmos vardas ir jie buvo eksportuojami į Vakarų Europą. Nors klastotė buvo akivaizdi, tačiau FED’o konstrukcijos panašumas galėjo akimirksniu apgauti atsitiktinį pirkėją. Visi pieš karą gaminti FED fotoaparatai tiek estetiškai, tiek struktūriškai yra identiški ikikariniams Leikos modeliams ir pateikiami su 50 mm f/3,5 nuimamais objektyvais, pažymėtais taip pat FED gamyklos ženklu.

Prieškario metais FED kameros galėjo būti aprūpintos keičiamais 28 mm ir100 mm židinio nuotolio objektyvais. Standartinio modelio eksponavimo laiko skalė buvo: 20, 30, 40, 60, 100, 200, 500 ir Z.

1941 m. prasidėjęs karas nutraukė FED kamerų gamybą, kuri vėl atnaujinta 1946m. ir be reikšmingų pakitimų vystėsi iki 1955 metų. 1949 – 1950 m. apie 1000 FED kamerų buvo pagamintos su Contax tipo bajonetiniu objektyvo tvirtinimu ir tai suteikė galimybę naudoti autentišką Zeiss optiką. šių fotoaparatų korpusas, paleidimo mechanizmas, eksponometras buvo toks pat, kaip ir originaliųjų FED’ų , tačiau jie buvo pritaikyti Sovietų karinių oro pajėgų topografiniams tikslams. Iš tikrųjų jie daugiau tenkino aukštųjų karininkų asmeninius poreikius. Viršutinėje kameros dalyje vietoj FED ženklo buvo išgraviruota penkiakampė žvaigždė, apsupta slaviškų raidžių TCBCB. 1948 m. Krasnogorsko optikos gamykla, esanti netoli Maskvos, buvo pakviesta perimti FED’ų gamybą. Pirmųjų šioje gamykloje pagamintų kamerų viršutinėje plokštėje buvo išgraviruoti abu gamybiniai ženklai – FED ir Zorki. Vėliau Krasnogorsko gaminiai pasirodo jau tik su vienu Zorki pavadinimu. Zorki fotoaparatai, visiškai tapatūs tuometiniams FED’ams, buvo gaminami iki 1955 m. Vienas įdomesnių variantų yra Zorki 2, kurių 1954 m. buvo pagaminta apie 1000 vienetų. ši kamera yra tokia pati, kaip ir Leika, tačiau priešakyje dar yra prieškario Contax stiliaus užrakto paleidimo svirtis. Po ilgai trukusio Leikos II pamėgdžiojimo Sovietinis pragmatizmas rado galimybę pasisavinti Contax serijai būdingus techninius sprendimus. Kai kurie dviejų modelių “sukryžminimo”eksperimentai buvo pakankamai akivaizdūs. Sovietinės pramonės susidomėjimas Contax technologijomis kilo tuo metu, kai okupuotose Drezdeno ir Jenos miestuose Tarybinė armija surinko Contax gamyklose likusius įrengimus ir jų net neišardžiusi pargabeno į Kijevą.

Kol Charkovo gamykla dirbo pakankamai konservatyviai ir iki 1955 m. nekeitė senų modelių naujais, KMZ gamykloje Krasnogorske jau 1951 m. buvo sukurtas Zorki 3, besiskiriantis nuo autentiškojo Leikos modelio daugeliu struktūrinių dalių. Pagal visas Contax tradicijas Zorki 3 buvo aprūpintas dideliu vaizdo ieškikliu ir eksponometru. Taip pat ši kamera turėjo lėtą sklendės paleidimo selektorių. FED kameros su didesniu vaizdo ieškikliu pasirodė tik 1955 m. kartu su FED 2 modeliu, kuris be reikšmingesnių pakitimų buvo gaminamas iki 1970 metų. 1956 m. Sovietų foto pramonė prestižiškiausius modelius aprūpino blykstės sinchronizacijos mechanizmu. FED 2 įgijo sinchroninį lizdą, tačiau kameros konstrukcija išliko nepakitusi, tuo tarpu Zorki C, Zorki 2C ir Zorki 3C jau buvo su sinchroniniu kontaktu bei naujo dizaino.

Su Zorki 3 modeliu, taip pat su FED 2 ir Zorki C kameromis Rusijos pramonė galutinai atsisakė Leikos stiliaus, nors dar 30 metų išlaikė 39 x 1 objektyvo sriegio dydžio parametrus.

Bėgant metams, FED ir KMZ gamyklos įvairino savo produkciją: kol Charkovo gamykla kūrė kamerą Zaria, visi Zorki modeliai buvo pakeisti naujuoju aparatu Zorki 4 (1956 m.), turinčiu eksponometrą ir plačią ekspozicijos veikimo skalę (nuo 1 s iki 1/1000 s).

Nuo 1959 iki 1961 m. kamerai Zorki buvo sukonstruotas alternatyvus ekonomiškas foto aparatas Mir. Jis pasižymėjo identiškumu kamerai Zorki 4, tačiau jame nebuvo numatyta ilgos ekspozicijos galimybė.

Apie 1950 m. pabaigą abiejų gamyklų produkcija vėl buvo visur pristatinėjama. Krasnogorsko gamyklos gamino kameras Zorki 5 ir Zorki 6, panašias į FED 2 bei turinčias tvirtą korpusą. Pirmą kartą kameros Zorki 5 ir Zorki 6 buvo pristatytos su greitai veikiančia užvedimo svirtimi. šis mechanizmas taip pat buvo įdiegtas 1964m. FED 3 modelyje. Tais pačiais metais pasirodė FED 4, t. y. pirmasis modelis, turintis integruotą seleno elemento šviesos matavimo prietaisą ir užvedimo svirtį. 1972 m. greitai veikianti užvedimo svirtis pasirodė modelyje Zorki 4, kuris vėliau gavo pavadinimą Zorki 4 k. ši kamera, pasirodžiusi prekyboje su juoda korpuso apdaila, buvo paskutinė Krasnogorske pagaminta Leikos stiliaus imitacija. Ją nustota gaminti 1977 m. Tačiau kol Krasnogorsko gamykla, atsisakiusi gaminti Leikos stiliaus kameras, išimtinai dėmesį telkė į Zenit SLR konstrukciją, Harkovo gamykla tęsė FED 5, FED 5B ir FED C kamerų gamybą. FED 5 ant konvejerio išsilaikė iki 1980 m. vidurio, o vėliau užleido vietą kompaktinei kamerai FED Mikron. Rusiškų Leikų epocha artėjo prie pabaigos.

šalia daugiau ar mažiau tikslesnių Leikos kopijų, tokių kaip FED ir Zorki, Rusijos foto pramonė taip pat pasiūlė dvi labai įdomias kameras, kurios nors ir turėjo 39 x 1 objektyvo sriegio tipą, tačiau visiškai skyrėsi nuo tradicinės Leikos. 1960 m. Krasnogorsko gamykla pagamino kamerą su eksponometru, keturkampiu korpusu ir Leikos stiliaus sraigtinio tipo keičiamų objektyvų tvirtinimu. ši kamera nebuvo priskirta Zorki klasei, o gavo pavadinimą Drug.Neturėdama užvedimo svirties arba rankenėlės viršutinėje plokštės dalyje, Drug turėjo pagrindo plokštėje įtaisytą svirtį, panašią į tuometinių Canon kamerų . Iki 1963 m. Drug buvo gaminamos dviejų tipų : su šviesos matavimo įrenginiu ir be jo.

Dar įdomesnė pramoninė spekuliacija vyko 1956 – 1966 m. Leningrado GOMZ gamykloje. ši gamykla niekada nekūrė Leikos inspiruotų kamerų, tačiau joje buvo gaminami aparatai Leningrad, turintys 39 x 1 sraigtinio tipo objektyvo tvirtinimą, didelį multi – fokuso vaizdo ieškiklį ir plataus pagrindo eksponometrą. Leningrad kameros išvaizda buvo labiau panašesnė į Contax, negu į Leiką. Su savo unikaliomis charakteristikomis Leningrad yra vienintelė 35 mm kamera, kuri galėjo naudotis Leikos objektyvais.

Kamerų gamyba, kuri taikė tradicinį Leikos 39 x 1 sriegio tipą, charakterizuoja ištisą Rusijos foto pramonės vystymosi periodą, apimantį 1934 – 1984 m. Nepaisant žemos rusiškų kamerų kainos užsienio rinkose, ne vieną dešmtmetį Rusijs rizikavo gaminti Leikoms identišką produkciją.