Haiku

paglamonėja net šv. Bažnyčių bokštus bedievis rūkas

+3 ir sniegas jau virsta manų koše – metamorfozė

žiemos kūnelio lieso varveklių lašelinės jau neatgaivins

iščiulps tuoj saulė per šiaudelį pienišką sniego kokteilį

eglutė baltu chalatėliu sugundė chirurgą genį

sniego popieriams dangaus spausdintuvuose rašalas baltas

tą patį sniego filmą vėl žiūriu. gerai, kad be reklamų…

o sninga lyg tarp kitko: taip simuliuoja aptingus žiema

gražiausiai mano šešėlis įsmukęs sniege atrodė

neturi kur dėt medžiai rankų – nėra nė menkiausio vėjo

kad negirgždėtų sakais tepas sąnarius pušys senosios

sučiuro miško marškiniai balti. vilksis gėlėtais hipių