Nuo riedulio
Nuo riedulio besišypsančio dangui prasideda žemynas

Nuo riedulio besišypsančio dangui prasideda žemynas

Už nugaros ramuma kaip iš popierinio miško išpjautas mano atvaizdas

Maskuojanti jūra kažkas balintais kaulais kyla

Geležį ryjanti ferobakterija įsimetė į geležį

Didžiulė žydrynė! Ar tik ne jaučiai surijo visus debesis?

Plaukiu tamsoje švariais akių obuoliais

Per dvidešimt televizorių prie starto linijos tik juodi

Cinerarija saulutė – – man belaukiant, bemirksint

Jaunas pavasario paukštis nutaria prisistatyti

Smulkinami balti porai kaip šviesos spinduliai

Kai negaliu užmigti skaičiuoju žiemos krioklius savo galvoje

Jaunam persikui šviesmetis prasideda laukimu