Tiškevičiai pagal tradiciją savo giminės pradininku laikė Gedimino sūnų Manivydą. Tačiau istoriškai pagrįstu giminės protėviu tenka laikyti XV a. pab. Ukrainoje gyvenusį Tyszko, kurio 5 sūnūs prie savo krikšto vardų pridėdavo ir prailgintą pavardę - Tyczkowic -. Vėlesnės kartos pakeitė į - ewicz-. Viena šios giminės šaka pradėjo vartoti pavardę Skumin. Pirmosios Tiškevičių giminės atstovai persikėlė į Lietuvą – Gardino, Lydos apskritį, gavo įvairias tarnybas karaliaus dvare. Jie buvo Lietuvos piliečiai. Kiti Tiškevičiai pasiliko Volynėje, po Liublino unijos pasilikusioje Lenkijos priklausomybėje. Nuo 1519...
Šiandien daug keliaujama po Europą, aplankomos įspūdingos Austrijos, Vokietijos, Slovakijos ir kt. šalių pilys. Lietuvoje turistų traukos centrais taip pat tampa pilys ir jose įsikūrę muziejai. Biržų tvirtovė ir muziejus yra tarp tokių svarbių Lietuvos istoriją atspindinčių objektų, kaip Kernavė, Trakai ir Vilnius. Pavarčius turistinę literatūrą apie Biržų tvirtovę su statybų, sugriovimų, atstatymo datomis, statytojų kunigaikščių Radvilų gimimo ir mirimo metais, sunku suvokti ir pajausti buvusios tvirtovės didybę, dabartinių rūmų atstatymo ir teritorijos sutvarkymo sunkumus. Perskaičius XX a. 7-8 d-mečio straipsnius ir spaudoje...
Saliamonas Risinskis (Salomon Rysinki) buvo poetas, antikinės literatūros tyrinėtojas, pedagogas, Kristupo Radvilos dvariškis-archyvaras raštininkas. Spėjama, kad gimė jis apie 1560 m. Risino kaime, Polocko vaivadijoje, o mirė 1625 m. lapkričio 18 d. Doliatičiuose, poeto Danielio Naborovskio dvarelyje. Apie 1596 m. S. Risinskis tapo Kristupo Radvilos, Perkūno jaunesniojo sūnaus, auklėtoju ir mokytoju, 1599-1604 m. lydėjo jį kelionėse į užsienį. Grįžęs į Lietuvą, Risinskis gyveno daugiausia Vilniuje, prie Radvilų rūmų, turėjo didelę biblioteką, kurią sudarė apie 1000 knygų. Kūrybinis rašytojo palikimas labai įvairus - antikinės...
Radvilų Biržų pilis naujaisiais amžiais buvo išskirtinė institucija tiek šiauriniuose LDK pavietuose, tiek Biržų kunigaikštystėje (toliau – BK), nes abiejuose socialiniuose kultūriniuose arealuose nebuvo į ją panašios. Bastioninės tvirtovės buvimas Radvilų dvarui, Biržų miestui, lokalinei BK visuomenei savaime kūrė specifinį įvairių ryšių tinklą. Prieš konkretizuojant pastaruosius, reikia pažymėti, kad pilis turėjo įtakos daugeliui socialinės komunikacijos apraiškų ar jų tarpusavio samplaikai. „Ėmiausi restauruoti Biržų pilį ne tik savo valia, bet visos mūsų giminės, besivadinančios šia vieta, valia. Taip pat pačios tėvynės valia. Nes labai...
Išsamiau norėtųsi aptarti Žemaičių seniūno ir LDK maršalkos Alberto Radvilos ir Dirvėnų tijūno bei Tauragės seniūno Vaitiekaus Važinskio bibliotekas. Abi jos istorikams nežinomos, o buvo pakankamai reikšmingos ir ženkliai išsiskyrė iš išvardintų knygų rinkinių. 1593 m. Vilniuje buvo išleistas "Trenodijų" - "Raudų mirus P. Albertui Radvilai, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščiui" rinkinys. Jų autoriai - Vilniaus Akademijos Mergelės Marijos sodalicijos geriausi poetai. Kas buvo šis Radvila, ar yra daugiau žinių apie jo biblioteką, sukauptą "garbei Tėvynės ir sūnaus Jono Radvilos naudai"? Katalikiškai linijai priklausęs...
1455 m. balandžio 14 dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dovanojimo rašte Radvilai Astikaičiui minimos Biržų žemės. Šiuo žmonių dovanojimo aktu (privilegija) Radvilai Astikaičiui leista anksčiau jo pirktoje žemėje apgyvendinti dovanotuosius žmones. Ši data laikoma ankstyviausia dokumentų paliudyta Biržų paminėjimo data. Miesto istorija susijusi su didikų Radvilų gimine, kuri čia šeimininkavo nuo XV a. vidurio iki 1811 m. Biržų Radvilų šakos pradininkas buvo Jurgis Radvila - legendinės Barboros Radvilaitės tėvas. Jai ištekėjus už Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Žygimanto Augusto, Biržų Radvilos buvo gausiai apdovanoti ir...
Skelbiamas Kėdainių liuteronų kunigo Heinricho Johanseno rankraštinis literatūrinis traktatas, dedikuotas kunigaikštytei Liudvikai Karolinai Radvilaitei, paskutinei Biržų ir Dubingių Radvilų protestantiškosios giminės šakos atstovei, parašytas vokiškai Kėdainiuose 1680 metais, saugomas Slaptojo valstybinio Prūsijos kultūros paveldo archyvo Karaliaučiaus istorinio valstybinio archyvo fonde. Ten pat yra ir lotyniškas šio traktato variantas, kurio turinys atitinka vokiškojo rankraščio tekstą. Į nežymius abiejų tekstų – lotyniškojo ir vokiškojo – skirtumus (papildymus, patikslinimus ar praleidimus) nurodoma skelbiamo rankraščio dalykiniuose komentaruose. Traktatas parašytas dviem kalbomis, mat adresuotas ne tik kunigaikštytei, dar...
Z. Kuchovičius rašo XVI a. didžiosios kunigaikštienės –karalienės biografiją, tobulai ,,įsijautęs” tik į savo laiko ir aplinkos moterų elgesį. Anos epochos supratimas, ką tik žuvusios karalienės Elžbietos vietoje atsidūrusios Barboros Radvilaitės nuotaikų ir išgyvenimų suvokimas Z. Kuchovičiui svetimas, nenaudingas, todėl jo ir nėra. Daug autorių: Orzechowskio, Rysinskis, Gornickis, Starovolskis, Okun, Stryjkovskis, Balinskis, Jasnovskis ir kiti apie karalienę Barborą rašo, parodydami jos gerą išauklėjimą, pamaldumą ir santūrumą. Todėl Z. Kuchovičius negalėjo išsiversti, neatvilkęs iš Krokuvos purvyno garsiosios Dianos di Cordona ar kitos panašios rūmų...
Radvilos – Lietuvių kilmės didikų giminė, iškilusi XVI a. pr., savo įtaka pakeisdama Goštautus. Ji Lietuvos didikų gyvenime dominavo iki XVII a. pirmos pusės. Po to ją nurungė didikai Pacai. Tačiau ir vėliau, iki pat XVIII a. pabaigos, jos įtaka buvo didžiulė. Radvilos – viena iš galingiausių LDK didikų giminių, kurios įtaka politiniam ir kultūriniam Lietuvos ir Lenkijos gyvenimui buvo didžiulė. Radvilos yra kilę iš Kernavės apylinkių, Astikų giminės. Radvila Astikas istorijos šaltiniuose paminėtas 1477-aisiais, jo mirties metais. Radvilų giminei jos klestėjimo laikotarpiu...
