Vilniaus Universiteto Žurnalistikos instituto iniciatyva opiausios žiniasklaidos ir žurnalistikos problemos buvo aptariamos seminare “Žiniasklaida: galia ir atsakomybė”. Konferenciją pradėjusi VU Žurnalistikos instituto direktorė dr. Audronė Nugaraitė visiems priminė pagrindinius žurnalistikos principus ir atkreipė dėmesį į tai, jog daugelį jų Lietuvos žurnalistai ignoruoja. “Per pastaruosius keletą mėnesių Lietuvos žiniasklaida nagrinėjo vieną temą, o juk gyvenimas ėjo toliau ir žmonėms reikėjo informacijos apie visas gyvenimo sritis”, – kalbėjo ŽI direktorė. Pasak pranešėjos, net ir tokio skandalo metu žurnalistai informaciją turėtų rinkti tik sąžiningais ir etiškais būdais, turėtų jausti itin didelę atsakomybę už kiekvieną savo žodį. “O šiandieninė situacija parodo, jog daugelis vadovaujasi principu, jog tikslas pateisina priemones” – sakė A.Nugaraitė.

Balandžio pradžioje Vakarų spaudos komentaruose vyravo terorizmo temos, nors kartais ir labai netiesiogiai. Štai Džimas Houglandas dienraštyje „Washington Post“ sekmadienį rašė, kad per neseniai įvykusius rinkimus Prancūzijoje ir Ispanijoje rinkėjai išliejo savo tulžį ant šalį valdančių politinių jėgų galvų, tačiau dėl gana skirtingų priežasčių. Ispanijoje rinkėjai atsikratė karą Irake palaikiusios konservatorių vyriausybės, o Prancūzijoje prezidento Žako Širako priešinimasis amerikiečiams nepadėjo jo vadovaujamoms centro dešinės jėgoms išvengti skaudaus pralaimėjimo savivaldybėse, – prancūzai nubaudė Širaką už tai, kad jis dvejus metus nepaisė rinkėjų norų vidaus politikos klausimais. Tačiau… savo užsienio reikalų ministrą Dominyką de Vilepeną, tarptautinės opozicijos amerikiečiams vėliavnešį, jis pakeitė mąslesniu, taikesniu Mišeliu Barnijė. Amerikiečiai turėtų pasinaudoti šia proga santykiams pagerinti, bet ir neužmiršti, kad Širakas vis dar prezidentas ir de Vilepeną laiko savo patikimiausiu patarėju ir beveik sūnumi, – rašo apžvalgininkas Dž. Houglandas. Komentarą jis baigia mintimi, jog europiečių įtūžis prieš dabartinius savo vadovus dar nerodo, kaip baigsis rinkimai Amerikoje šį lapkritį ar Britanijoje kitais metais, tačiau šiuo metu aklas rinkėjų pyktis prie balsadėžių yra tikrai stipri jėga.

Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis ir Lietuvos teisės universiteto prorektorius prof. Justinas Sigitas Pečkaitis, sveikindami į jau trečią kartą organizuojamą diskusiją susirinkusius dalyvius, kalbėjo, kad nesprendžiamos problemos savaime niekur neišnyks. Pasak prorektoriaus, jau dabar galime matyti kaip sprogsta skaudžiausi socialiniai visuomenės pūliniai ir blogiausia tai, jog šie “sprogimai” tiesiogiai liečia vieną labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – vaikus ir paauglius. “Šiurpūs pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad pačius žiauriausius nusikaltimus įvykdo ir vidurinių mokyklų moksleiviai, todėl būtina ne tik atkreipti dėmesį į žiaurumo visuomenėje ir per žiniasklaidą problemą, bet imtis konkrečių priemonių tai problemai spręsti”, – sakė J. Pečkaitis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausiasis patarėjas Aurimas Miškinis kalbėjo apie labai reikšmingų interesų sandūrą – intereso žinoti ir vaiko teisės jaustis saugiu. Pasak A. Miškinio, suderinti šiuos interesus yra labai sunku, tačiau būtina. “Liūdna tai, kad net ir priėmus beveik visus nepilnamečio apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio reglamentuojančius teisės aktus, žiniasklaida dažnai nesugeba ar nenori užtikrinti vaiko intereso jaustis saugiu”, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausiasis patarėjas. Tačiau negalima kaltinti tik žiniasklaidos, teigė A. Miškinis, nes sistema dar nedirba taip gerai, kaip turėtų.

Rusijos įstatymų leidėjai vis dar tikisi rasti būdą, kuris leistų lengviau kontroliuoti internetą, rašo verslo dienraštis “Vedomosti”. Federacijos Taryba įsteigė Informacijos politikos komisiją, kuri rengs teisinį pagrindą kontroliuoti Rusijos internetą. Vienas iš komisijos narių yra Federalinės ryšių agentūros vadovas Dmitrijus Milovancevas. Naujoji iniciatyva nėra pirmas Rusijos vyriausybės bandymas pasiūlyti teisės aktus, kurie leistų kovoti su kompiuteriniais įsilaužėliais, interneto šiukšlintojais, pornografijos platintojais ir kitais pažeidėjais. Pavyzdžiui, siūlyta cenzūruoti rusiškas interneto svetaines. Tačiau visi ankstesni projektai buvo atmesti, nes juos negailestingai sukritikavo žmogaus teisių aktyvistai ir informacinių technologijų specialistai. Trečiadienį priimtas Federacijos Tarybos sprendimas sukėlė nemenką internetinės žiniasklaidos šurmulį, nors naujosios komisijos nariai nė žodžiu neužsiminė apie tai, kokie konkretūs įstatymai bus rengiami.

Mes – Lietuvos viešosios informacijos rengėjai, susirinkę Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus kvietimu, pareiškiame, jog suvokiame ypatingą žiniasklaidos vaidmenį stiprinant demokratinę, teisinę valstybę, formuojant atviros pilietinės visuomenės nuostatas. Mes pripažįstame, kad pastaruoju metu žiniasklaidoje, kaip ir visuomenėje, išryškėjo pavojinga priešprieša, skatinamas nepakantumas socialinėms ir tautinėms grupėms, o vietoj argumentų naudojami neatsakingi šūkiai. Mes tikimės, kad žiniasklaida, kaip dera civilizuotoje visuomenėje, objektyviai ir nešališkai atspindės tiek pozityvias, tiek ir neigiamas tendencijas, garbingai atliks savo misiją.
Mes raginame visus kolegas nepalaikyti nuomonių ir idėjų, vedančių į destrukciją, populizmą ir sumaištį. Esame įsitikinę, kad žiniasklaida, nors ir vadinama ,,ketvirtąja valdžia”, neturėtų pretenduoti į realią politinę valdžią. Mūsų stiprybė – kokybiškos ir vertingos informacijos pateikimas skaitytojui, žiūrovui, klausytojui.

Britanijos verslininkų misiją organizuoja Liverpulio pramonės ir prekybos rūmai, kurie verslininkus į Lietuvą atveža jau antrą kartą. Liverpulio kompanijos Lietuvai siūlo tekstilės, higienos, veterinarijos bei informacinių technologijų produktus bei ieško atstovų. BBC2 televizija Vilniuje filmuos pasakojimų ciklą verslo laidai “Working Lunch”. Televizijos komanda lankysis “Fermento” bendrovėje, filmuos “Europos” prekybos centrą ir jame įsikūrusią Didžiosios Britanijos tinklo BHS parduotuvę, nušvies, kaip prekybinės misijos dalyviams sekasi Lietuvoje. Reportažuose tikimasi atspindėti Lietuvos verslininkų lūkesčius, susijusius su naryste ES. Pirmadienio vakarą misijos dalyviams ir BBC komandai Didžiosios Britanijos ambasadoje bus surengtas priėmimas. Priėmime dalyvaus Lietuvos – Britanijos prekybos rūmų, žiniasklaidos bei įvairių Lietuvos įmonių ir asociacijų atstovai.

Ne be trūkumų ne tik Kinijos, bet ir demokratinių Vakarų valstybių spauda. Kovo viduryje paskelbtoje JAV žiniasklaidos studijoje teigiama, jog žurnalistika šiuo metu išgyvena ypatingus pasikeitimus, beveik tokius pat reikšmingus, kaip telegrafo ar televizijos išradimas. JAV Kolumbijos universiteto specialistų parengtame pranešime teigiama, jog susidarė užburtas ratas – dėl mažėjančių auditorijų mažinamas naujienų tarnybų darbuotojų skaičius, o tai savo ruožtu stiprina visuomenės įtarimą, jog žiniasklaidos organizacijoms svarbiau yra pelnas, o ne tarnavimas visuomenei. Toks žiniasklaidos įvaizdis toliau menkina jos prestižą. „Amerikiečiai mano, jog žurnalistai yra aplaidesni, mažiau profesionalūs, ne tokie dori, mažiau jautrūs, šališkesni nei devintajame dešimtmetyje“, –sakoma pranešime. „Žurnalistai tiki, jog jie dirba visuomenės labui ir todėl bando būti teisingi bei nepriklausomi. Visuomenė mano, jog jie arba meluoja, arba apgaudinėja save. Jos požiūriu, žiniasklaidos įmonės iš esmės veikia tam, kad uždirbtų pinigus, o žurnalistus, dirbančius šiose bendrovėse, labiausiai skatina profesinės ambicijos ir savanaudiškumas.“ Dauguma amerikiečių naujienas vis dar sužino iš televizijos, ypač krizių metu. 2003 metų vasario duomenimis, 83 proc. amerikiečių daugumą naujienų gauna iš televizijos, 42 proc. – iš laikraščių, 19 proc., – iš radijo, 15 proc. – internete. Apklausoje buvo galima minėti daugiau nei vieną atsakymą. Pagrindiniai laikraščiai, centriniai bei vietiniai TV kanalai praranda auditoriją. Didėja tik etninių, alternatyvių ir internetinių žiniasklaidos priemonių vartotojų skaičius.

Trys iš keturių Lietuvos gyventojai mano, kad Lietuvos televizija (LTV) pateisina jų lūkesčius, ir dauguma žmonių teigia, kad, norėdami pažiūrėti kultūros ir vaikams skirtas laidas bei dokumentinius filmus, pirmumą iš keturių pagrindinių šalies TV kanalų teiktų LTV. Tokias išvadas pateikė Rinkos analizės ir tyrimų grupė (RAIT), kovo 11-14 d. atlikusi reprezentatyvią 1166 Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 74 metų anketinę apklausą. Į klausimą „Ar Lietuvos televizija pateisina Jūsų kaip Lietuvos piliečio lūkesčius“ – 74 proc. apklaustųjų atsakė, kad „visiškai pateisina“ arba „pateisina“. Analogiškoje apklausoje praėjusių metų gruodžio mėn. tokie atsakymai sudarė 67 proc. Žmonių, teigusių, kad LTV „nepateisina“ arba „visiškai nepateisina“ jų lūkesčių, per tris pastaruosius mėnesius sumažėjo nuo 27 proc. iki 23 proc. Pasak Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus Kęstučio Petrauskio, „šios nepriklausomos apklausos rezultatai dar kartą patvirtina, koks svarbus vaidmuo tenka visuomeniniam transliuotojui. Duomenys įrodo ir tai, kad nacionalinio transliuotojo pertvarka vyksta teisinga linkme – LRT kuria laidas, kurios atitinka šalies, mūsų visuomenės poreikius”. LRT vadovas pabrėžia, kad “ir ateityje nacionalinis transliuotojas stiprins savo pozicijas ir stengsis būti kelrodžiu Lietuvos žmonėms šiame permainų pasaulyje”.

Lietuva, kiekvienais metais gyvendama vis geriau, būdama ES nare, turės dalintis patirtimi ir teikti tam tikrą paramą, pavyzdžiui, intelektiniais resursais, mažiau išsivysčiusioms šalims. Situacija analogiška tai, kurią mes išgyvenome prieš maždaug 10 metų: ieškodami geresnio gyvenimo ir žengdami Europos link, naudojomės Švedijos agentūros „Sida“, kitų organizacijų ir fondų parama projektams įgyvendinti – dažniausiai ekspertine, kai kuriais atvejais ir finansine. Po dešimtmečio mes jau po truputį pradedame stotis ant savo kojų. Lietuvos žiniasklaida, žurnalistų sąjunga net ir po stojimo į ES dar turės kur tobulėti ir paramos jai, matyt, reikės. Džiaugiuosi, kad kai kurie fondai nenusisuko ir mums padeda. Bet aišku, kad ir patys žurnalistai, ypač mūsų organizacijos, turės savo patirtimi dalintis su mažiau išsivysčiusiomis ar sudėtingesnes ekonomines situacijas išgyvenančiomis valstybėmis. Tai gali būti ne tik Afrikos, bet ir Vidurio Kaukazo valstybės, kurios šiandiena išgyvena ir politines, ir socialines krizes. Tose šalyse žiniasklaida irgi atsidūrė ieškojimų kelyje. Mūsų žmogaus teisių ekspertai jau dalinasi savo patirtimi užsienio šalyse, jų vizitus remia Jungtinių Tautų Vystymo programa.

Ne vienas žiniasklaidos stebėtojas, pasigedęs nešališkos spaudos, pareiškia, jog Lietuvoje nėra spaudos laisvės. Lyg nebūtų girdėjęs apie tikrą spaudos priespaudą rusų ir vokiečių okupacijų metais. Be to, sumaišomos dvi sąvokos – „laisva spauda“ ir „spaudos laisvė“. Dabar Lietuvoje gali leisti laikraščius, žurnalus, lankstinukus ir knygas. Gali netrukdomas rašyti tiesą, nepamirštant, kad tiesa ne visiems patinka. Kartais matome, kaip, „rašytojai“ gerokai pasipelno iš melo. Tačiau turėtų būti aišku, kad turime pakankamai spaudos laisvės. Daug sudėtingesnis yra „laisvos“, „nepriklausomos“, „nešališkos“ spaudos (ir žiniasklaidos apskritai) klausimas. Yra pagrindo abejoti, ar iš viso tokie dalykai įmanomi. Laikraščiai ir žurnalai berods yra leidžiami dviem sumetimais: arba grynai kaip verslas – pelnui, arba asmeninėms bei grupių idėjoms garsinti. Kadangi tam reikalingas kapitalas, aišku, jog ne visi gali pasinaudoti ta spaudos laisve. Tačiau jei valstybėje yra bent šioks toks spaudos laisvės pasirinkimas, skaitytojas turi laisvę apsispręsti, į kurį spaudos leidinį „investuoti“ savo pinigus, perkant ar prenumeruojant skaitinius. O lito ar kelių tūkstančių litų nubyrėjimas į konkurentų kišenes gali privesti prie bankroto net ir ant didelio pinigų maišo pasilypėjusį leidėją. Tad susipratusių skaitytojų skonis ar apsisprendimas iš dalies yra atsvara kapitalui.