Infraraudonosios (IR) sistemos naudoja ypač aukšto dažnio radijo bangas, kurios yra žemesnės tik už matomą elektromagnetinio spektro spalvą. Kaip ir šviesa, ši sistema negali įveikti kliūčių, todėl yra skirta tik tiesioginio matomumo zonoms. Šios sistemos nebrangios, tačiau apima ribotą diapazoną. Jos nėra patogios paslankiems vartotojams.
Norint sujungti tarpusavyje keletą duomenų paketų perdavimo režime dirbančių tinklų, būtini tarptinkliniai protokolai (internetworkings protocols). Plačiausiai yra naudojami du tokie protokolai: X.75 ir “Internet’o” protokolas IP. X.75 yra skirtas dviejų tinklų, naudojančių X.25, sujungimui. Būtinybė plėsti tinklų veiką už vienos šalies ribų ėmė ryškėti tuomet, kai nacionaliniai bendrieji duomenų tinklai PDN pasiekė brandą. X.25 apibūdina galinio įrenginio (DTE) ir tinklo sąsają. Norėdami sukurti dviejų tinklų interfeisą turime turėti dvi lygiavertes puses siejantį protokolą. Tas protokolas turi būti simetriškas. X.25 protokolas yra skiriamas dvikryptei veikai, todėl simetriška prigimtis yra būdinga didelei šios specifikacijos daliai. Tačiau šiuo protokolu siejamos pusės nėra lygiavertės. Pavyzdžiui, galinis įrenginys neprivalo teikti tinklo informacijos, o tinklo pusė negali žinoti terminalo pusės techninių detalių: taigi X.25 nėra simetriškas.
Yra skirtas sudaryti galimybę sukurti atsarginius sujungimus. Pagrįstas tuo, kad tiltas, startavimo metu ir kas tam tikrus laiko intervalus (paprastai 1-4 sekundės siunčia specialų paketą – BPDU (Bridge Protocol Data Unit) ). Pagal šią informaciją iš viso sujungimų grafo yra atmetami (paprasčiausiai, tiltai yra sukonfiguruojami nei priimti, nei siųsti informacijos per atjungtus interfeisus) tie ryšiai, kurie sudarytų ciklus. Taip gaunamas medis, pagal kurį siunčiama informacija. Jei tiltas negauna BPDU paketų ilgesnį laiką, laikoma, kad sujungimai pasikeitė ir todėl reikia perkonfiguruoti medį.
Tiesinės sekos spektro sklaidos technologija (DSSS) sukuria kiekvienam bitui perteklinį iškrovos pavyzdį. Šis iškrovos pavyzdys vadinamas mikroschemos kodu. Kuo ilgesnė mikroschema, tuo geresnė duomenų perdavimo kokybė. Jei pažeisti vienas ar keli perduodamų dokumentų bitai, statiniai metodai leidžia sugrąžinti pirminius duomenis. Pašalinis vartotojas šias bangos girdės kaip mažo galingumo plačiajuostį triukšmą.
Jungiant kompiuterius prie lokalaus tinklo tenka tam naudoti įvairiausias operacines sistemas OS: Windows for Workgroups, Lantastic, Personal Netware, Netware, Windows NT, OS/2 Warp connect, LAN Server, Unix, kurios yra tam specialiai pritaikytos, žymiai saugesnės, leidžiančios administruoti kompiuterio naudojimą suteikiant vartotojui tam tikras teises ir galimybes. Vietinis kompiuterių tinklas turėtų turėti serverį. Tik tada vietinis tinklas bus pilnavertis. Vietiniame tinkle sujungti kompiuteriai naudoja CSMA/CD protokolą, kuris yra žymiai greitesnis nei TCP/IP protokolas, tačiau riboja maksimalų atstumą tarp į vieną tinklą sujungtų kompiuterių iki 100 iki 10 m priklausomai nuo duomenų perdavimo spartos (spartai didėjant atstumas mažėja).
Interneto vystymosi laikais tinklo technologijos leidžia prisijungti prie informacinio kompiuterių pasaulio, kuris gali rastis netikėčiausiose vietose. Viena iš tokių galimybių leidžia tinklai, kurie naudoja radijo ryšį, arba, radijo tinklai.
Radijo tinklai perduoda duomenis tais atvejais, kai organizuoti optinio kabelio ar kokio kito kabelio fiziškai neįmanoma, ar turimi ryšio kabeliai nepatenkina vartotojų dėl informacijos greičio perdavimo, arba, jų manymų, yra ekonomiškai netenkinami. Kompiuterinius tinklus galima padalinti į tris lygius – tai globaliniai ir nacionaliniai tinklai WAN (Wide Area Network), regioniniai miesto arba rajono (Metropolitan Area Network) ir įmones lokaliniai tinklai LAN (Lokal Area Network).
Tinklu perduodamos informacijos kiekis
• 10Base-X technologijos gali praleisti iki 10Mbitų/s; 100Base-TX – iki 100Mbitų/s;
Tačiau tai yra teorinis dydis. Jis imanomas tik tuo atveju, jei visame tinkle bus tik vienas kompiuteris, kuris išveda į tinklą informaciją, o visi kiti tik priiminės ją (nerealu); Praktiškai gaunama <50% (TODO- tikslesni skaičių čia) šio pralaidumo - visas kitas kanalo plotis nueina kolizijoms; pralaidumą pasidalina VISI tinkle dirbantys kompiuteriai, taigi esant dideliam jų kiekiui kiekveinam tenka labai nedaug; Informacijos saugumas - bet kuris paketas gali būti priimtas bet kuriame tinklo įrenginyje; informacija yra skleidžiama visame tinkle, taigi bet kurioje jo vietoje įsiskverbimas į kabelius suteikia galimybę gauti visą tinklu einančią informaciją. Sistemos patikimumas - ciklai nėra leidžiami, todėl nėra galimybės sukurti sistemą, kuri sutrikus vienam jos elementui sugebėtų nukreipti informaciją kitu keliu iki [visų ar bent kai kurių] kitų tinklo dalių.
Informacija šokinėjančiomis radijo bangomis perduodama per siauro dažnio radijo bangas, kurios pakeičia bangos dažnį, žinomą ir siuntėjui, ir priėmėjui. Naudojant šį ryšį būtina palaikyti vieną loginį kanalą. Pašaliniam vartotojui šios bangos suvokiamos kaip trumpos trukmės garso impulsas.
Kadangi Internetas yra sudarytas iš tarpusavyje sujungtų dešimčių tūkstančių kompiuterių tinklų, bendras kompiuterių Interneto tinkle skaičius yra matuojamas milijonais. Visi kompiuteriai, prijungti prie Interneto pagal Interneto ryšių taisykles, yra vadinami Interneto kompiuteriais (hosts). Yra sutinkami dviejų skirtingų tipų Interneto kompiuteriai – tarnybinės stotys, teikiančios vieną arba kelias paslaugas nutolusiems Interneto naudotojams, arba klientų kompiuteriai, sudarantys galimybę nutolusiems naudotojams prisijungti prie Interneto ir vykdyti kliento programas, skirtas Interneto paslaugų panaudojimui. Tarnybinės stotys turi būti visą laiką prijungtos prie Interneto, tuo tarpu kai kliento kompiuteriai gali būti prijungiami prie Interneto tik atskiriems darbo seansams. Be Interneto kompiuterių, į šį tinklą galima įjungti ir kitus prietaisus, tokius kaip maršrutizatorius (routers), valdančius priėjimą prie Interneto ir tvarkančius duomenų srautus.
Programinės aparatūros pagrindą lokalių radijo tinklų firmos RadioLAN, pavadintą RadioLAN/10, sudaro specialiai sukurta tinklinė operacinė sistema 10BaseRadioLINK. Ši operacinė sistema vykdo tryjų pagrindinių tinklo funkcijų valdymą: kontrolės ir valdymo, dinaminio masterio, dinamines retransliacijos. Valdymo ir kontroles funkcijos. Operacinę sistemą valdo dinamiškai reguliuoja ir nustato kiekvieno iš lokalinio radijo tinklo mazgų. Tuo pačių automatiškai nusistato reikiamas pastoviam bendradarbiavimui lygis išėjimo galingumo ir jautrumui. Dinamiškai vyksta adaptavimas, kai keičiasi lokalinio tinklo sudėtis arba kai keičiasi radijo mazgai, įeinantis į tinklo sudėtį.