Pastaruoju metu pasigirdo nuogąstavimų, kad Baltijos jūros priekrantėje bei Kuršių mariose labai sumažėjo stintų ir kad dėl intensyvios žvejybos jos čia galinčios visai išnykti. Esą tai rodo dabar itin maži žvejų laimikiai. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, nėra jokio pagrindo nerimauti, kad mūsų vaikaičiai jau gali pamiršti šių žuvų skonį. Stintos, kaip patvirtina kasmet vykdomos jų stebėsenos duomenys, yra gausiausios praeivės žuvys Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Jų gausa labiausiai priklauso nuo gamtinių ir hidrologinių sąlygų, o ne nuo žvejybos intensyvumo. Pavyzdžiui, pernai Kuršių mariose buvo užfiksuotas pats didžiausias šių žuvų jauniklių gausumas per pastaruosius metus. Stintos yra trumpaamžės, todėl net ir labai intensyvi žvejyba jų ištekliams nėra tokia pavojinga kaip kitoms, lėčiau subręstančioms žuvims. Mokslininkų nuomone, leistina, nepadarant žalos, sužvejoti iki 50 proc. stintų išteklių. Kadangi šių žuvų sugavimas irgi labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, žvejų laimikiai gali ir neatspindėti tikrojo stintų išteklių dydžio. Verslinė stintų žvejyba Baltijos jūroje prasidėjo 1990 metais. Pastarąjį dešimtmetį ji vis intensyvėjo, o laimikiai gausėjo. Vien tik Kuršių mariose ir Nemuno deltoje verslininkai 2005 m. sužvejojo 206 t, o pernai – net 319 t stintų. Žvejai mėgėjai pastaraisiais metais taip pat džiaugėsi gerokai gausesniais laimikiais.