Socionika

Nuo pat gimimo žmogus priverstas bendrauti su artimaisiais, o vėliau ir su kitais žmonėmis. Ir jau nuo vaikystės vieniems tai sekasi lengvai, kitiems - sunkiai. Vieniems tai - džiaugsmo šaltinis, kitiems - nesibaigiančios problemos. Bendravimu žmogų galima išgydyti, bet galima ir susargdinti, paversti neišgydomu ligoniu. Kiekvienam yra svarbus bendravimas - surasti bendrą kalbą su svetimais ar nepažįstamais žmonėmis, nes visi stengiamės pasiekti bendravimu tam tikrų rezultatų, bet kartais tai niekaip nepavyksta. Apie bendravimą parašyta daugybė knygų, ir jos neguli knygų lentynose. Šios knygelės tikslas toks pats - padėti žmonėms sėkmingai bendrauti, bet manau, kad daugeliui mano siūlomas raktas į sėkmę yra nežinomas ir dar negirdėtas. Tas raktas - socionikos mokslas. Jam pagrindus padėjo įžymieji XX a. mokslininkai psichoanalitikai Z. Froidas ir K. G. Jungas. Tai tipologiją teigianti, kad visi žmonės pagal savo psichikos struktūrą yra šešiolikos tipų, todėl jie skirtingai priima tą pačią informaciją skirtingai supranta išreikštą mintį, turi skirtingą socialinę paskirtį visuomenėje. Žmogaus psichologinis tipas nustatomas pagal keturias viena nuo kitos nepriklausančias požymių poras. Šį K. G. Jungo atradimą kaip pagrindą naudoja ir socionikos mokslas. Tačiau didžiojo mokslininko darbai buvo laikomi nepaprastai sudėtingais, sunkiai suprantamais ir pritaikomais.