Protestas

Aš neklausiu, kiek kas nors galėjo sumokėti kokiam nors vienos-kitos ES šalies žemės ūkio ministrui, dalyvavusiam kažkokiuose slaptuose Europos Sąjungos būreliuose, sugalvojusiuose mums ACTA sutartį, nes visi juk žino – ministrai kyšių neima. Aš tik noriu parašyti, kad ACTA yra nukreiptas ne tik prieš piratus, bet prieš visus. Ir nuo tos sutarties nukentės visi – ir pensininkai, ir moksleiviai, ir studentai, ir supermamos, ir ūkininkai, ir bet kas kitas. Visi be išimčių. Išskyrus, aišku, kelias suinteresuotas grupes. Aišku, kad jokios neišvengiamybės, pasirašant ACTA, nebuvo. Ir aišku, kad visa tai – ne šiaip sau. Įdomu čia yra tai, kad Kazimiero Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija savo puslapyje jokio panašaus dokumento neskelbė, nors kažkokiu būdu ir dalyvavo, jį rengiant. Na, bent jau man nepavyko nieko apie tai surasti. Taip ar anaip, akivaizdu: kai sutartis dėl prekės ženklų apsaugos, piratavimo ir pan. rengia ŽŪM, tai čia panašiai, lyg šilumos tiekimą Vilniuje reguliuotų kokia nors žuvivaisos inspekcija, kuri savo veiksmus pagrindinėtų teleskopais.

Slaptai JAV ir Japonijos sukurta Anti-Counterfeiting Trade Agreement (ACTA) sutartis nori apriboti Europos Sąjungos (tame tarpe ir Lietuvos) žmonių laisvę. ACTA pažeidžia laisvo žodžio, žmonių privatumo teises ir prieštarauja pagrindiniams demokratijos, laisvos rinkos principams! Viskas daroma tik tam, kad intelektinę nuosavybę iškelti virš žmonių teisių, vardan vos didesnio pastarųjų šalių korporacijų pelno. Būtent tam ACTA sutartis buvo kuriame tokioje paslaptyje, internete pirmą kartą pasirodė tik po WikiLeaks slaptų dokumentų nutekinimo. Žinoma, autorinių teisių gynėjai ir kiti ACTA šalininkai toliau ramiu veidu teigia, kad ši sutartis “praktiškai nieko nekeičia”! Akivaizdu, kad jei ACTA nieko nekeistų, tai niekas nebūtų tiek stengęsis jos užslėpti, nebandyti priversti pasirašyti visas šalis. Nors sutartis jau buvo ne kartą atmesta Europos Sąjungos parlamente ir sulaukė milžiniškos kritikos tik po pasirodymo viešumoje.

Vokietija sustabdė prieštaringai vertinamo teisės akto ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement) pasirašymą, po to, kai šios šalies teisingumo ministerija išsakė susirūpinimą keliančius argumentus prieš minėtają, kaip teigiama, piratavimui sustabdyti skirtą priemonę. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai žurnalistams sakė, jog atidėjimas skirtas „apmastyti tolesnius sprendimus“. Latvija ACTA patvirtinimą atidėjo penktadienį. Lenkija, Čekijos Respublika ir Slovakija procesą taip pat atidėjo konkrečiai nenustatytam laikotarpiui. Naujienų agentūros „Associated Press“ duomenimis, Vokietijos Teisingumo ministerija įsitikinusi, jog toks įstatymas šaliai nereikalingas, ir jog Europos Parlamentas turėtų spręsti dėl šio akto tinkamumo Europos šalims. Praėjusį šeštadienį Vokietijoje vyko daugiau kaip 50 protestų prieš ACTA. Praėjusią savaitę Slovėnijos sostinėje Liublijanoje eitynėse prieš ACTA patvirtinimą dalyvavo apie 2 000 žmonių.