Ankstyvo žinduko naudojimo įtaka žindymo trukmei
|

Ankstyvo žinduko naudojimo įtaka žindymo trukmei

Tyrimo metu stebėtos 265 kūdikių motinų poros. Motinos buvo apklausiamos, antrą, šeštą, dvyliktą ir dvidešimt ketvirtą savaitę ir vėliau kas devyniasdešimt dienų iki kūdikis buvo visiškai nujunkomas. Buvo klausima telefonu apie žinduko naudojimą, kūdikio maitinimą, papildomą maistą, žindymo dažnumą, trukmę ir sunkumus. Buvo nustatyta, kad dauguma motinų (68%) pradėjo naudoti žinduką iki vaikui suėjo šešios savaitės. Motinos, kurios naudojo žindukus, linko savo kūdikius maitinti rečiau, ypač antrą ir dvyliktą savaitę. Dvyliktą savaitę motinos, kurios naudojo žindukus, buvo linkusios skųstis, jog žindymas yra nepatogus ir kad joms trūksta pieno. Tyrimo matu pastebėta tai, kad žinduko naudojimas įtakoja išskirtinio( kai vaikas gauna tik motinos pieną) ir dominuojančio(kai motinos pienas yra kūdikio raciono pagrindas) žindymo trukmę. Motinos, kurios pradėjo naudoti žinduką, linko kūdikius maitinti rečiau, todėl dažniau skundėsi pieno trūkumu. Dauguma motinų efektyviai naudojo žinduką, kad nukreiptų kūdikio dėmesį nuo krūties ir prailgintų tarpus tarp maitinimų. Pastarosios turėjo pasenusį, rigidišką požiūrį į žindymą, o tai didino atstumą tarp motinos ir kūdikio. Šis elgesys savo ruožtu buvo susijęs su padidintu savęs lyginimu su kitomis motinomis ir pasitikėjimo savimi trūkumu.

Gimdymo nuskausminimas ir žindymas
|

Gimdymo nuskausminimas ir žindymas

Keletas studijų nurodo, kad gimdymo metu naudoti medikamentai turi ypač reikšmingą įtaką žindymui. Tuo tarpu tėvams atkakliai teigiama, jog gimdymo metu naudojami medikamentai ir regioninė nejautra nedaro poveikio naujagimiui. Mokslinė literatūra ir tyrimai rodo, kad medikamentai panaudoti gimdymo metu dėl savo neurologinio poveikio rimtai sutrikdo naujagimio elgesį ir motinos bei kūdikio ryšių formavimąsi.

Gimdymo nuskausminimo įtaka sėkmingam žindymui
|

Gimdymo nuskausminimo įtaka sėkmingam žindymui

Gimdymo nuskausminimo efektas žindymo sėkmei nėra gerai apibrėžtas. Kai kurių autorių iškeltos hipotezės teigia, jog gimdymo nuskausminimas gali įtakoti žindymo sėkmę. Šios studijos tikslas buvo nustatyti ar gimdymo nuskausminimas turi ilgalaikį, iki 6 savaičių po gimdymo poveikį žindymo sėkmei, jei motina aktyviai ir profesionaliai remiama. Tyrime dalyvavo 189 moterys, kurių nėštumas buvo sklandus ir jos nusprendė žindyti savo kūdikius. Pilnai duomenys surinkti iš 171 moters. Iš jų 59% taikyta regioninė nejautra, 72% žindė pilnai; 20% žindė dalinai (daugiau 50% kūdikio maitinimų) praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Rekomenduojama ligoninėms, kuriose plačiai taikoma regioninė nejautra ir jose dažnai pasitaiko sunkumų žindant, peržiūrėti pogimdyminės priežiūros politiką ir teikti nuolatinę paramą žindančioms motinoms.

Išskirtinio žindymo optimali trukmė
|

Išskirtinio žindymo optimali trukmė

Nuo 1979 metų PSO rekomendavo žindyti kūdikius išskirtinai iki 4-6 mėnesių. Tai reiškia, kad iki 4-6 mėnesių buvo nerekomenduojama duoti žindomiems kūdikiams jokio kito maisto ar gėrimo (įskaitant vandenį, arbatėles, sultis, gliukozės tirpalą ir t.t.) iki kūdikiui sueis 4-6 mėnesiai. Ilgus metu tokio organizacijos kaip IBFAN, UNICEF ir kitos kūdikių žindymą remiančios ir ginančios organizacijos, ragino PSA prailginti ši terminą iki 6 mėnesių. Ekspertų komitetas atrinko, peržiūrėjo ir įvertino daugiau nei 3000 informacijos šaltinių. Nepaisant spaudimo iš pieno mišinių pramonės, rezoliucija WHO 54.2 buvo priimta 2001 metų gegužės 18 dieną. Rezoliucija ragina šalis nares “…atsižvelgiant į PSO ekspertų techninę konsultaciją dėl optimalios kūdikių žindymo trukmės, remti išskirtinį žindymą iki šešių mėnesių, kaip pasaulinę visuomenės sveikatos rekomendaciją ir užtikrinti saugų ir reikalingą papildomą maistą toliau tęsiant žindymą iki dviejų metų ir ilgiau…”. Vien tik motinos pienas pilnai užtikrina mitybos poreikį pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius.

Žindymas mažina susirgimo pneumonija riziką
|

Žindymas mažina susirgimo pneumonija riziką

Daugiausia vaikų iki 5 metų amžiaus pasaulyje miršta dėl pneumonijos. Žinoma, kad žindymas sumažina tikimybę sirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti iki kokio laipsnio žindymas gali sumažinti susirgimų tikimybę ir ar apsauga kinta pagal amžių. 28-364 dienų amžiaus152 kūdikiai, kurie buvo paguldyti į ligoninę dėl pneumonijos, buvo lyginami su 2391 kūdikių kontroline grupe. Rezultatai parodė, kad kūdikiai, kurie nebuvo žindomi 17 kartų dažniau buvo linkę sirgti pneumonija, o kūdikiai, kurie buvo žindomi ir gaudavo papildomai kito gėrimo, buvo linkę sirgti 3,8 kartus dažniau. Priklausomai nuo amžiaus, kūdikiai jaunesni nei 3 mėnesių buvo 61 kartą dažniau guldomi į ligoninę dėl pneumonijos, o kūdikiai vyresni nei 3 mėnesių amžiaus – 10 kartų dažniau, negu žindomi kūdikiai. Kūdikiai, kurie gaudavo papildomą maistą 13.4 kartų dažniau sirgo pneumonija. Kai buvo išanalizuoti duomenys pagal amžių, paaiškėjo, kad jaunesni nei 3 mėnesių amžiaus kūdikiai, kurie gaudavo papildomo maisto, 175 kartus dažniau patekdavo į ligoninę dėl pneumonijos, vyresni nei 3-6 mėnesių – 9.1 karto dažniau, o vyresni nei 6 mėnesių kūdikiai labai retai (0,7) patekdavo dėl šios priežasties į ligoninę.

Konsultuoja gydytoja Eglė (kūdikio maitinimas ir priežiūra)
|

Konsultuoja gydytoja Eglė (kūdikio maitinimas ir priežiūra)

Esu gydytoja neonatologė Eglė Markūnienė. 1990 m. baigiau Kauno medicinos akademiją. Toliau dvejus metus gilinau žinias pediatrijos rezidentūroje. Tapau II kategorijos pediatre. 1994 m. pradėjau dirbti Kauno klinikose, naujagimių skyriuje. 1996 m. baigiau neonatologijos rezidentūrą, po metų įgijau II gydytojos neonatologės kvalifikaciją. Nuo 1998 m. Kauno medicinos universiteto doktorantė. 2003 m. apgyniau daktaro disertaciją. Teoriškai, praktiškai ir moksliškai gilinuosi į kūdikių žindymo klausimus. Pagrindinė mano „mokslinė” komanda – vyras Saulius ir trys vaikučiai. Nesu tobula motina. Dažnai trūksta laiko šeimai, dar dažniau – kantrybės, bet, stebėdama savo vaikus, jų poreikius, skaitydama literatūrą, panorau dalytis žiniomis ir patyrimais su Jumis, mielos mamos, močiutės, tėčiai ir seneliai, merginos ir vaikinai, kad taptume vis tobulesniais tėvais, gebančiais mylėti savo vaikus tokia meile, kuri „visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.” (1 Kor 13, 7), kad užaugintume juos gerais, teisingais, mylinčiais ir besidžiaugiančiais gyvenimu žmonėmis. Per kelerius savo kaip motinos ir gydytojos praktikos metus surinkau ir atsakiau dažniausiai mamoms iškylančius klausimus. Jei tarp jų nerasite Jums rūpimų, atsiųskite žinutę, būtinai atsakysiu.

Konsultuoja gydytojas Gerimantas (vaisingumo pažinimas ir šeimos planavimas)

Konsultuoja gydytojas Gerimantas (vaisingumo pažinimas ir šeimos planavimas)

Koks simptoterminio metodo patikimumas? Simptoterminis metodas pagrįstas patikimų fiziologinių moters organizme vykstančių pokyčių nustatymu ir išmokus jį naudoti yra gana patikimas. Oponentai, teigdami, kad natūralūs šeimos planavimo metodai nepatikimi, remiasi arba kalendorinio metodo statistika, arba į apklausas įtraukia visas moteris, tvirtinančias, kad “naudoja natūralius metodus”, nesigilindami, ar šios moterys iš tiesų pažįsta savo vaisingumą. Taip sumaišomos “vartotojo klaidos” ir “metodo klaidos”. Diuseldorfo universiteto duomenų bazėje kaupiama patikimai simptoterminio metodo apmokytų moterų mėnesinių ciklų stebėjimų statistika rodo, kad, kruopščiai laikantis taisyklių, simptoterminio metodo patikimumas yra panašus kaip ir kontraceptinių piliulių. Kad būtų išvengta vartotojo klaidų, reikia visus kylančius klausimus išsiaiškinti Vaisingumo pažinimo kabinete su natūralaus šeimos planavimo mokytojais.

Mama, nupirk šuniuką
|

Mama, nupirk šuniuką

Tikriausiai nevienam iš tėvelių pažįstama situacija, kai vaikas partempia namo kokį nors gyvą padarėlį ir rodydamas sako: „Žiūrėkit, ką man padovanojo!“ Arba grįžta iš kiemo nešinas kokiu purvinu, blusuotu gyvūnėliu ir žiūrėdamas didelėm, kupinom noro jį pasilikti akytėm sako: „Ar Murziukas gali gyventi pas mus?“ Ir galų gale turbūt daugelis patiria nuolatinį vaiko zirzimą: „Mama, nupirk šuniuką…“ Kaip taisyklė, tokiose situacijose tėvai griebiasi už galvos, tačiau dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad namuose atsiranda naujas šeimos narys – keturkojis vaiko draugas. Tačiau prieš žengiant tokį žingsnį, derėtų susimąstyti: kodėl jūsų vaikui iškilo poreikis turėti keturkojį draugą? Ar vaikas bus pakankamai atsakingas už savo augintinį? Juk gyvas padaras – ne žaislas. Jo negalima paimti, pažaisti, o kitą dieną išmesti. Todėl neskubėkit pirkti pirmo pasitaikiusio šunyčio ar katinėlio, kad patenkintumėt vaiko užgaidą. Pirmiausia įsitikinkite, kad tai ne laikina vaiko užgaida. Juk neretai jis prašo nupirkti gyvūną būtent todėl, kad jį turi jūsų mažylio draugas ar kaimynas: „Mama, nupirk man šuniuką kaip pas Tomą, arba katytę kaip pas Justę“. Bet kai mažylis atranda kitų artimesnių draugų, susidomėjimas šuniuku ar kačiuku dingsta ir jis tada ima prašyti mašinytės kaip pas Mantą arba lėlytės kaip pas Laurą. Ir spėkite, kam tuomet atitenka visi rūpesčiai vaiko keturkoju gyvūnėliu? Žinoma jums, tėveliai.

Vaikas ir liga – draugai ar priešai?
|

Vaikas ir liga – draugai ar priešai?

Didžiausia laimė visiems tėvams – auginti sveiką vaiką. Tačiau vargu ar rastume nors vieną šeimą, kuri nebūtų susidūrusi su vaiko negalavimais: didesniais ar mažesniais. Natūralu, kad net menkiausia sloga, jeigu ja suserga kūdikis, sukelia rūpesčių mamai. Ką jau besakyti apie karščiavimą, vėmimą ar kaulų lūžius – tai stresas tiek vaikui, tiek tėveliams. Taigi, viena aišku – liga yra fizinis ir psichologinis diskomfortas. Tačiau visi žino posakį “Dvi medalio pusės”. Pamėginkime pažvelgti į ligą iš dviejų pusių. Tikiuosi, kad dabar jau visi vaikų gydytojai, konsultuodami ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvelius, ramina juos ir paaiškina, kodėl mažiukai palyginus dažnai serga. Juk, susidūrus su išorinio pasaulio mikroorganizmais: virusais, bakterijomis, vaiko imuninė sistema reaguoja apsauginėmis reakcijomis – sloga, kosuliu, karščiavimu. Tokiu būdu organizmas susipažįsta su ligų sukėlėjais, ir kitą kartą su jais susidūręs iš karto gamina antikūnius, kurie efektyviai saugo ir neleidžia pasireikšti ligai. Taigi, šiuo atveju, tiek tėvų, tiek gydytojų pagrindinė užduotis gerai slaugyti vaiką, sureguliuoti rėžimą, mitybą, taip padedant vaiko organizmui pačiam kovoti su ligų sukėlėjais ir “treniruoti” savo imunitetą. Kartais, kai liga akivaizdžiai stipresnė už vaiką, prireikia medikamentų, kurie padėtų nusverti svarstyklių lėkštelę vaiko naudai.

Tėtis vietoje mamos
|

Tėtis vietoje mamos

Kokie vyro auklėjimo ypatumai ir kuo jie skiriasi nuo mamos? Mamos savo auklėjimo stilių formuoja labai ilgai. Vaikystėje migdydama suvystytą lėlę, mergaitė nesąmoningai ruošiasi motinystei. Todėl motinos auklėjimo stilius remiasi daugiau intuityviu patyrimu, kauptu visą gyvenimą. Motina moka nuspėti, ko kūdikiui reikia konkrečiu momentu, konkrečioje situacijoje. Tačiau tai kelia mamai ir labai daug nerimo. Remdamasi savo vidiniu žinojimu apie vaiką, ji neturi kito patvirtinimo, išskyrus savo vaiką, kuris ne visuomet priima mamos pastangas. “Ar esu gera mama?”- dažnai užplūsta abejonė. Tuo tarpu tėvas, ruošdamasis likti vienas su kūdikiu, turi daug ko mokytis jau būdamas sąmoningas. Atsakinga už žinių ir įgūdžių pateikimą tampa kūdikio motina. Kurį laiką ji yra tarpininkė tarp kūdikio ir tėvo. Tėčio žinios ir įgūdžiai remiasi sąmoningu žinojimu, protu, atmintimi. Jei tėtis jaučiasi tvirtai išmokęs vaiko priežiūros pradžiamokslį, kasdienėse situacijose jis rečiau puola į neviltį, rečiau pasiduoda emocijoms. Tikriausiai tiek pats tėtis, tiek aplinkiniai vyrą, būnantį su kūdikiu, pripažįsta puikiu tėvu ir vyru. Jausdamasis gerai, tvirtai žinodamas, kaip turi būti, vyras lengviau kelia reikalavimus ir pačiam kūdikiui. Taip vaikas sužino, kad ne visuomet pasaulis paklūsta jo poreikiams, bet ir jis turi taikytis prie jį supančios aplinkos.