„Lietuvos” kino teatras

Keturis dešimtmečius gyvavusio “Lietuvos” kino teatro pastato Vilniaus centre nebeliks. Po dešimties dienų jis bus uždarytas, o jo vietoje iškilsiančiame gyvenamajame komplekse, kurio projektas dar nepatvirtintas, numatoma įrengti dvi nedideles kino sales. Jų nuoma kainuos daugiau kaip vieną milijoną litų per metus ir bus nepakeliama UAB “Europos kinas”. Po Kultūros ministerijoje ketvirtadienį surengto susitikimo ir dvi valandas trukusių derybų dėl kino teatro “Lietuva” išsaugojimo galimybių kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas sakė, jog ministerija tikrai negalės padengti kino salių nuomos kainos, nes ji negalinti dotuoti objektų, kurie jai nepriklauso. “Mes neturime teisės vadovauti žmonėms, kuriems priklauso turtas. Bendras dabartinės “Lietuvos” kino teatro salės metinis užimtumas nesiekia 8 procentų – tai yra bankrotas, todėl projektuojamos kino salės bus mažesnės”, – kalbėjo ministras, žadėjęs nekomerciniam kinui ieškoti Vilniuje kitų patalpų ir jį toliau visokeriopai remti. Vilniaus apskrities viršininkas Gintaras Gibas pabrėžė, kad apie “Lietuvos” kino teatro likimą reikėjo galvoti prieš trejus metus, kai jis buvo privatizuotas. “Savivaldybė be reikalo tą pastatą pardavė, o dabar per vėlai sprendžiame šį klausimą.

Viešųjų erdvių išsaugojimo problema jau keletą mėnesių yra viena svarbiausių kultūra besidominčių ir ją formuojančių žmonių mintyse. Šalia „Lietuvos“ kino teatro nuo kovo mėnesio veikia menininkų Gedimino ir Nomedos Urbonų inicijuota pro-testo laboratorija „Už Lietuvą“, funkcionuojanti kaip atvira pilietinių protesto iniciatyvų raiškos erdvė. Pirmiausia susieta su Lietuvos kino teatro kaip alternatyvios kino gurmanų erdvės išsaugojimu, skatina visuomenę reaguoti į mieste vykdomą viešųjų erdvių politiką. Rugpjūčio 23 dieną vyko OCA (Office For Contemporary Art Norway), Atelier Nord ir pro-testo laboratorijos organizuota diskusija-videokonferencija „TV tiltas: LIETUVA – NORVEGIJA”, gvildenant abiejų šalių architektūros, politikos, verslo/ekonomikos, kultūros ir visuomenės santykį, miesto privatizavimą ir viešosios erdvės nykimą. Diskusijoje dalyvavo architektai, menininkai, filosofai, miestų gyventojai ir aktyvistai. Vilniuje visuomenės pozicijas atstovavo Nerijus Milerius (filosofas), Gintautas Mažeikis (filosofas, antropologas), architektai Tomas Grunskis bei Andrė Baldišiūtė, Osle – Ole Moystad (architektas, urbanistas), Grete Horntvedt (politikė) ir Guro Voss Gabrielsen (geografė). Diskusiją moderavo Arūnas Gelūnas (menininkas, filosofas, Vilnius) bei Tone Hansen (menininkė, kuratorė, Oslas).

Gegužės 9 d. Kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas inicijavo susitikimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl akivaizdžiai mažėjančių visuomenės reikmėms skirtų vietų. Susitikime dalyvavo Vilniaus meras Artūras Zuokas, VP Market atstovas Mindaugas Marcinkevičius, UAB „Europos kinas“ direktorė Vida Ramaškienė. V. Prudnikovas aiškinosi, ar įmanoma išlaikyti „Lietuvos“ kino teatro esamą paskirtį – kad tai liktų nekomercinis kino centras. Buvo svarstoma galimybė subsidijuoti kino teatro veiklą tam skiriant Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšas. VP Market, įsigijusi „Lietuvos“ kino teatrą prieš trejus metus, iki birželio mėnesio pradžios parengs projektą, kuris bus svarstomas kitame Kultūros ministerijos inicijuojamame susitikime. „Kultūriniai traukos židiniai, susiformavę Vilniaus miesto centre, turi ir toliau likti atviri miesto žmonėms. Man svarbu, kad kultūrinis gyvenimas būsimoje Kultūros sostinėje nesunyktų. Tam būtina suderinti valstybės, miesto ir privačius interesus,“ – sako kultūros ministras. Taip pat buvo svarstytos Sapiegų rūmų išsaugojimo visuomenės reikmėms galimybės. Vladimiro Prudnikovo siūlymu, Sapiegų rūmuose galėtų įsikurti miesto architektūros muziejus.