Marihuana (“žolė”, “pot”) – paprasčiausias kanapių gaminys, gaminamas iš išdžiūvusio augalo lapų ir stiebų. Marihuanos gamybai tinka visos augalo dalys, esančios virš dirvos. Žiedynai ir gležnos šakelės geresnės kokybės nei stambios šakos ir stiebai. Nupjautas augalas džiovinamas, vėliau smulkinamas arba malamas. Paruoštą vartoti marihuaną sudaro lapai, šakelės, kotai ir sėklos. Paprastai sėklos pašalinamos, kad rūkant nespragsėtų.
Marihuana, hašišas ir kanapių ekstraktas gaminami iš Cannabis sativa augalo (kanapės). Tamsiai žalios spalvos vienmetis kanapės krūmelis išauga iki 5-6 metrų. Jo stiebas tvirtas, plaštaką primenantys lapai sudaryti iš 5-9 dantytų lapelių. Šis augalas atsparus, gerai auga subtropikuose, sausame klimate. Dabar daugiausiai kanapių importuojama iš Afganistano, Kolumbijos, Irako, Jamaikos, Libano, Meksikos, Maroko, Olandijos, Pakistano, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kanapės taip pat auga Europos šiaurinėje klimatinėje zonoje. Čia jos auginamos ir patalpose, ir lauke. Uždaroje patalpoje kanapės geriausiai auga ant palangių, taip pat apšviestos stipria elektros šviesa.
Iš istorijos Visais amžiais daugelyje pasaulio šalių religinių ritualų metu buvo vartojamos kanapės. Nesubrendusių kanapių ekstraktas anksčiau vartotas medicinoje, tačiau vėliau jo atsisakyta. 1990 metais vėl atgijo susidomėjimas kanapių preparatais medicinoje. Atliekami kanapių vartojimo stabdyti svorio kritimą ir pykinimą po vėžio chemoterapijos eksperimentai. Tačiau šių tyrimų rezultatai prieštaringi.
Kanapių vartojimas – tai nuokrypis nuo tradicinių socialinių normų. Kadangi kanapių vartojimas oficialiai nepriimtinas, piktnaudžiaujantys kanapių preparatais asmenys atsiduria už visuomenės ribų. Todėl kanapių vartojimas susijęs su įvairiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Kartais kanapių intoksikacija gali sukelti rimtą pavojų žmogaus, pavyzdžiui, dirbančio sunkiosios pramonės darbininku, transporto vairuotoju ar statybininku, sveikatai. Net kai intoksikacijos poveikis baigėsi, o piktnaudžiaujantis kanapėmis žmogus tapo “švarus”, išlieka pavojus susižeisti, sukelti konfliktą, gaminti mažiau produkcijos ir t. t.
Vienas iš argumentų, kuriais anksčiau remdavosi kanapių legalizavimo šalininkai, yra tas, kad šis narkotikas yra nepavojingas, jo vartojimas nesukelia priklausomybės. Ši nuomonė yra klaidinga. Ji įsivyravo 1960-ųjų viduryje, kai Vakarų kultūroje kanapių vartojimas buvo ribotas. Šiandien klinikiniai tyrimai ir socialinė patirtis rodo, kad piktnaudžiaujantys kanapėmis tampa priklausomi nuo savo pamėgto narkotiko. Priklausomybė nuo kanapių yra įrodyta dokumentais. Maloni kanapių intoksikacija – ypač narokotiko savybė sukelti euforiją ar jausmus, kurie yra “gilesni”, jaučiant religinius ar beveik “kosminius” pojūčius, tampa geidžiama. Kasdienio gyvenimo pojūčiai, kuriuos piknaudžiaujantis kanapėmis žmogus patiria nevartodamas narkotiko, jam tampa neįdomūs. Žmonės, kurie pirmą kartą patiria nemalonų kanapių poveikį, vėliau nevartoja narkotikų, ir priklausomybė neatsiranda.