Tuščių dėžučių nuo traškučių “Pringles” pagalba, piktadariai gali patekti į neapsaugotus bevielius tinklus. Nukreipus anteną, pagamintą iš tokios dėžutės, gerokai padidėja galimybė aptikti bevielius tinklus finansiniame Londono kvartale. Šią technologiją efektingai pademonstravo kompanijos i-sec specialistai, užsiimantys kompiuteriniu saugumu. Naudodamiesi savadarbe antena, pagaminta pagal brėžinius, rastus internete, jiems pavyko aptikti daugiau nei du trečdalius bevielio ryšio tinklų, kurie visiškai nebuvo apsaugoti nuo tokio įsilaužimo.

Kaip praneša televizija ORT, Rusijos policija suėmė hakerį, kuris iš JAV banko pasisavino 10 000 dolerių; įsilaužęs į duomenų bazę jis pavogė informaciją ir grasino ją paskelbti viešai, jei negaus pinigų. ORT sakė, kad kaltinamasis – tai 21-erių metų jaunuolis iš Sibiro miesto Surguto, tačiau nepranešamas nei jo, nei „gerai žinomo“ banko vardas. Maskvos policijos kompiuterinių nusikaltimų padalinys bylą pradėjo tirti po to, kai gavo FTB užklausimą. Jaunuolis banko vadovybei nusiuntė el. laišką su ultimatumu: „jei nebus pervesti pinigai, informacija bus paskelbta viešai. Kaip įrodymą, kad ketinimai yra rimti, jaunuolis bankui pateikė informaciją iš 1 500 sąskaitų, prie kurių jis turėjo priėjimą“.

Formulės 1 inžinieriai susirūpino dėl naujos technologijos, dėl kurios bolidai gali tapti pažeidžiami hakerių atakoms. Pagal naujas taisykles techniniai darbuotojai galės reguliuoti automobilius elektroniškai, nesustojant techninės pagalbos aikštelėse. Tačiau lenktynių dalyviai bijo, kad tai gali suteikti galimybę pikta linkintiems sugadinti mašinas tuo metu, kai jos važiuoja trasa. Pagal technologiją, kurios buvo atsisakyta 1993-iais, o šį sezoną ji pristatyta iš naujo, inžinieriai su mašina susiekia per anteną, kuri siunčia duomenis mikrobangomis į kompiuterius techninės pagalbos stotelėse.

Kaip praneša pasaulio politikos ir ekonomikos elito susirinkimo organizatoriai, kompiuterinis šturmas nulaužė Pasaulinio ekonomikos forumo (PEF) interneto puslapį. Interneto užklausų srautas užtvindė tinklapį: http://webforum.org jau pirmąją konferencijos dieną, todėl priėjimas buvo labai ribotas. Kaip sako organizatoriai − tai kompiuterinis vandalizmas, žinomas „Denial or service“ vardu, kai į interneto puslapį nuolat kreipiasi daugybė netikrų užklausų ir informacija tampa neprieinama teisėtiems vartotojams. Praėjusiais metais hakeriai įsibrovė į PEF tinklapį ir gavo priėjimą prie asmeninės 27 000 dalyvių informacijos: kreditinių kortelių ir telefonų numerių. Atsakomybę už šiuos veiksmus prisiėmė hakeriai, pasivadinę „Virtual Monkeywrench“.

Daugeliui gerai žinomas Rusijos politikas-ekstremistas Vladimiras Žirinovskis laimėjo 7 procentus vietų Rusijos parlamente ir dabar žada paversti Rusijos piliečius turtuoliais. Planas labai paprastas – Rusijos krakeriai įsilaužinės į Amerikos bankus ir grobs pinigus. Žirinovskis pareiškė, kad rusijos krakeriai yra geriausi pasaulyje, ir Amerikiečiams nuo jų apsisaugoti nepavyks. Žirinovskio žodžiais, rusams dabar eis amerikiečių pinigai, o amerikiečiams liks narkomanija, alkoholizmas ir AIDS. Nors Žirinovskis jau seniai pagarsėjo savo absurdiškomis kalbomis, šį kartą jo žodžiuose gali būti mažas krislelis teisybės.

Du gerai žinomos kibergaujos nariai apkaltinti autorines teises saugančių įstatymų pažeidimais. Internete jie platino piratinę programinę įrangą. Kaltintojai sako, kad 30-metis Kentaga Kartadinata ir 26-ių Mike Nguyen yra „DrinkorDie“ gaujos nariai. Ir jiems gresia 27-33 mėnesių įkalinimas. Nguyen, kompiuterių programuotojas, Kalifornijos universitete prižiūrėjo kelis serverius, kuriuose buvo tūkstančiai skirtingų piratinių programų.

Dauguma stambių korporacijų ir net vyriausybinių institucijų nuolat yra puolamos kompiuterių chuliganų, tačiau dažnai šios įmonės ir įstaigos nepraneša apie tai valdžios institucijoms. Tyrimo metu išaiškėjo, jog per praėjusius metus kompiuteriniai chuliganai puolė daugiau kaip 90 procentų visų korporacijų, kurių atstovai sutiko atsakyti į specialaus klausimyno klausimus. Tačiau tiktai 34 procentai stambių korporacijų pranešė apie tai valdžios atstovams. Į klausimą, kodėl gi buvo priimtas sprendimas nepranešti apie nusikaltimus, nemažai apklaustųjų pareiškė, jog spaudos pranešimai apie žemą jų kompiuterinių tinklų saugumo lygį gali sukelti jiems didesnių nuostolių negu kompiuterinių chuliganų veiksmai.

1992-ų metų vasario 21 dieną Kevinas Mitnikas, telefonu „nuoširdžiai“ pakalbėjęs su vienu iš bendrovės „Novell“ darbuotojų, gavo priėjimą prie svarbiausios šios bendrovės informacijos. Taip prasidėjo žmogaus, kuris vėliau buvo pavadintas visų laikų ir tautų hakeriu, epopėja, nors palyginti su dabartiniais „profais“, jo darbai panašūs į vaikų žaidimus. Juk iš tikrųjų jis net nelauždavo jokių tinklų, tiesiog bendrovės darbuotojai, patikėję jo pasakėlėm, patys pasakydavo jam priėjimo kodus. Dėl tokio „telefoninio“ įsilaužimo, jis pateko į bendrovių „Sun Microsystems“ ar „Motorola“ kompiuterius.

Naujas įrankis, skirtas klastoti duomenų paketus, keliaujančius per internetą, hakeriams leidžia užmaskuoti kenkėjiškas programas ir apeiti daugelį apsaugos sistemų ir „ugniasienių“. Įrankis, pavadintas „Fragroute“, apgaudamas „pagal parašą atpažįstančias“ sistemas, naudojamas daugelyje įsilaužimo nustatymo sistemų ir „ugniasienių“, naudoja keletą technikų, kurios jau buvo žinomos prieš ketverius metus. Tinklų apsaugos kompanijos „Arbor Networks“ ekspertas Dugas Songas įrankį įdėjo savo interneto svetainėje. Naujas įrankis turi pakurstyti kovą tarp įsilaužėlių ir tų, kurie stengiasi kurti technologijas, apsaugančias nuo įsilaužimų. Bet kuri sistema, kuri neišlaiko „Fragroute“ testo, yra potencialiai pažeidžiama vandalų, naudojančių programą.

Pagal tyrimų duomenis, didžiausia (neskaitant JAV) dalis hakerių atakų (91 proc.) 2001 metų gale buvo atlikta iš Ramiojo vandenyno baseino šalių serverių. Pietų Korėjai teko 34 procentai visų užfiksuotų hakerių atakų, Kinijai – 29 proc., Japonijai – 10 proc., Taivaniui – 7 proc. Kitos šalys, net tokios kaip D. Britanija ar Vokietija, kelia palyginus labai menką grėsmę.