Zimbabwe

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Grupe sudaro keturios merginos - Juliana Lozovskaja (vokalas), Eliza Lozovska (gitara ir vokalas), Raminta Jonušaitė (bosinė gitara ir vokalas) ir Eglė Bagdonaitė (būgnai), bandančios išvengti bet kokių įmanomų socialinių bei muzikinių rėmų. Dažnai jų muzika yra apibūdinama, kaip socialinė kritika ska/punk ritmu, tačiau, atidžiau žvelgiant, ji apima žymiai platesne erdve: pradedant ska ritmais, punk elementais ir baigiant emocionaliomis melodijomis. Žaisminga, ironiška, kartais net sarkastiška kūryba paskutiniu metu liko nuspalvinta emocijų proveržiu. Dainų emocinis valentingumas glaudžiai siejasi su metų laiku ritmu, o tekstų turinys paliečia įvairią socialine problematiką, nors kartais ir netiesiogiai, per subjektyvią, asmenine patirtį. Merginos aktyviai dalyvauja feministiniuose judėjimuose Lietuvoje ir Europoje, pristatė savo kūrybą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje bei Italijoje, šitaip skatindamos publiką aktyviau įsitraukti į socialinį gyvenimą ir lyčių problemas. Tarp įdomiausių festivalių, kuriose dalyvavo merginos, galima paminėti “Girls in rock”, vykusį 2004 metais Lietuvoje, “Ladyfest”, vykusius Vienoje ir Varšuvoje, “Venelettrica’2006” merginų roko festivalis, vykes Perugia, Italijoje. Neseniai merginos išleido savo naują albumą “Social dump”.

Bad Disposition

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bad Disposition - punk grupė iš Vilniaus. Dar 2005m. rudenį aš (Ežys) su Plūgu turėjom minčių apie grupę. Buvom padarę "projektą" pavadinimu "Oi! Griausmai Oi!", su kuriuo pagrojom vieną koncertą. "Projektas" tuo vienu koncertu užsibaigė, tačiau noras grot nedingo. Suradom naują vokalistą (Artūrą) bei būgnininką (Fodą) ir 2006m. žiemos pabaigoje pradėjome repetuoti.

Tai turėjo būti oi!/punk projektas, tačiau galutinis rezultatas - Vilniaus punk grupė "Bad Disposition".

Ateik ir išgirsk.

Vokalas - Warchief (Artūras)
Gitara - Audrius
Bosas - Ežys (Marčius)
Būgnai - Vacant

SIELA: tikrovė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"SIELOS" vardas, skelbdamas naujos kartos atėjimą į muzikinį pasaulį. Liepos 14 d. įvyksta pirmasis grupės solinis koncertas senuose Utenos kultūros rūmuose (dabar klubas “Tornado”). "SIELA" pakelia sparnus skrydžiui. Rugpjūčio mėn., atstovaudama savajai kartai, grupė dalyvauja I - ąjame hipių festivalyje Ariogalos stadione kartu su garsiomis grupėmis "ODIS" (Latvija), "VETO BANK" (Lietuva) ir t.t. Po šio festivalio spaudoje pasirodžiusios publikacijos "SIELĄ" apibūdino kaip švelnų "KINO" šešėlį Lietuvoje. Pirmą kartą grupės daina “O mano žvaigžde” nufilmuota festivalio Ariogaloje metu parodoma per nacionalinę televiziją LTV. Lapkričio mėn. grupės muzikantai suorganizuoja V. Cojaus atminimo koncertą Utenoje ir pasikviečia dvi panašaus stiliaus grupes iš Sankt Peterburgo - "BUKVA O" ir "GLAVNYJ KALIBR". Visą šį renginį lydėjo nežabota jaunimo energija ir anarchija (yra žinoma, jog patys "SIELOS" muzikantai po koncerto stiklino išdaužtus langus, keitė sudaužytas kriaukles ir veidrodžius). Tą patį mėnesį Aurelijus S. susipažįsta su viena iškiliausių asmenybių Lietuvos muzikiniame pasaulyje Andriumi Mamontovu, kuris suveda jį su garso režisieriumi ir prodiuseriu Edmondu Babensku.

Ne visa “Antis”

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1984 m. lapkritį, pačioje PPP (piatiletka pyšnych pochoron – prašmatniųjų laidotuvių penkmečio) kulminacijoje, nelabai toli nuo geografinio Lietuvos centro esančiame Kauno senamiestyje, pagal visus paveldo apsaugos reikalavimus restauruotuose Architektų namuose, susirinko pulkelis roko entuziastų ir įkūrė grupę nihilistiniu pavadinimu “Antis”. Kad jaunuoliai buvo abejingi socialistinėms vertybėms, išdavė ne tik jų pasirinkta vadinamoji postpankiška muzikos orientacija, bet ir šiukščiai ironiški grupės lyderio Algirdo Kaušpėdo tekstai, išjuokę ir niekinę visuomenės daugumai, atrodytų, visiškai priimtiną gyvenimo būdą. Suprantama, tokia kryptis tais laikais buvo taip beviltiškai neperspektyvi, kad “Anties” nariai dar gana ilgai muzikavimą vertino tik kaip juos dominusią pasilinksminimo formą, nepretendavusią į jokių muzikinių, oficialiųjų etinių ir politinių standartų paisymą. Žemo lygio pramoga, – neabejotinai pagalvodavo ne vienas už miesto kultūros sektorių atsakingas pareigūnas, tikriausiai dar nepamiršęs karčios 1972 m. patirties, kai mieste buvo “taip neleistinai apleistas darbas su jaunimu” ir hipiškos idėjos susijungė su atviru pasipriešinimu sovietiniam režimui. Ir kas žino, gal kaip tik dėl tokio neapsižiūrėjimo “Antis” netrukus tapo ryškiausia lietuvių roko vėliavneše, drauge su pabudusia tauta drąsiai smeigusia mirtiną dūrį okupantui.

XXI amžiaus popkultūros pionieriai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Eidamas trisdešimt trečiuosius metus, imuosi žurnalistikos. Esu rašęs Klaipėdos dienraščiams, teko darbuotis keliose televizijose, radijo stotyse, pristatyti spaudai organizuojamus renginius, o dabar rašau “Muzikos barams” – rimtam, nuosekliam muzikos ir kultūros leidiniui. Žmonės mane labiau pažįsta kaip DJ Saga – elektroninės muzikos švenčių organizatorių ir didžėjų, iš tos varpinės ir paskalambysiu apie naująją kultūros industriją Lietuvoje ir pasaulyje. Muzika mane lydėjo ir teikė džiaugsmo nuo pat vaikystės, laikui bėgant, jos išgirsdavau vis įvairesnės. Emocijos keitėsi, kol nusprendžiau išmokti jas suvaldyti. Verta nušviesti, ką patiria entuziastai, pasiryžę “sutramdyti” muziką , kadangi sparčiai populiarėja įvairių stilių šokių muzika, kuriama skaitmeninėse studijose, kadangi atidaroma vis daugiau naujų naktinių pasilinksminimo vietų, kuriose pirmuoju smuiku griežia didžėjus. Šis žmogus gali visam laikui pakeisti populiariosios muzikos sampratą. Todėl kviečiu tave, mielasis skaitytojau, į kelionę po neįprastos profesijos žmonių pasaulį.

Mada kaip liga arba Madinga – nuodinga

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jaučiuosi smagiai rašydamas naujam muzikiniam leidiniui, tegul jis būna reikalingas ir teisingas. Tikiuosi jam pavyks įsitvirtinti rinkoje ir bus laukiamas kiekvienas “Stroboskopo“ numeris. Tiesa sakant jokios rinkos nėra, ji dar tik formuojama, nes laisvai šokame ir klausomės vakarietiškos muzikos ne taip jau senai. Populiarūs šalies dienraščiai vengia temų apie naktinius klubus ar privačius šokių vakarus, tarsi to nebūtų arba, tai neštų nelaimes. Nelaimių populiarioji spauda ir teieško, tuom įrodydama, kad patiems reikia rūpintis savišvieta. O jaunimas su savo menka perkamąja galia yra ne tik, kad žemiausios kategorijos tikslo grupė, bet dar ir visapusiški niekadėjai, narkomanai ir alkoholikai. Ką daryti brangūs tautiečiai, kur tiesos ieškoti? Internetas, kaip dievo žodis tikinčiajam, gelbsti sunkią akimirką, čia ir draugų galybė ir vaizdų ir muzikos, žodžiu visas pasaulis po kojomis, rodosi nertum ir gyventum ten. Beje tu jaunimas ar ne? Tiek to. Sakykime vakar atšventei ketvirtį amžiaus. Jautiesi mažumėlę nepilnavertis su mažokai litų, dar padangos nekeistos, gal net žmona ar draugė namuose, o ji tai tikrai neklauso bumčiko. Ką daryti, ką daryti, jeigu buvai reiveris prieš dešimt metų, o dabar jaunimas dėde vadina, net nepatogu, ar ne? Savigrauža žudantis lietuvių bruožas, bet tu ne toks. Tu žinai, kad esi tikras elektroninės muzikos mylėtojas, nes atskirtum techno nuo house, drum and bass nuo ambient, tu dar prisimintum iškiliausius kūrėjus ir didžėjus. Tada tave galėjo vadinti snobu, nes buvai išskirtinis – ne popsovikas, didžiavaisi savimi, keiteisi įrašais su draugais, lankei retus vakarėlius, tada buvai ant bangos, o dabar dėdė ar teta. Kartais tai malonu ausiai, pagauni? Ir tai gali užliūliuoti. Nekvailiok, bent iš padorumo apsilankyk naujausiame naktiniame klube. Nebūk namisėda varyk į naktį…

SKAMP “Angata” (Koja Records Group)

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

“Angata” – debiutinis internacionalinės trijulės SKAMP albumas, tačiau grupė jau praėjusią vasarą tapo viena mėgstamiausių lietuvaičių grupių. Tokios greitos sėkmės priežastis – puikios dainos “Summertime” bei “Nieko panašaus”, kurią įrašyti padėjo A.Mamontovas. Šias dvi dainas galima rasti ir “Angatoje”. Beje, jos ir yra geriausios albumo dainos. SKAMP “Angatos”įrašams pasikvietė visą būrį garsių atlikėjų – AIRIJĄ, REBELHEART, saksofonistą P.Vyšniauską, gitaristą M.Kuliavą, tačiau ir su jų pagalba briliantinių dainų sukurti nepavyko. ‘U say”, “Kingz N’ Queenz”, “Mary Had A Little Lamb” – geri, originalumu pasižymintis kūriniai, tačiau toli gražu neprilygsta pirmiesiems SKAMP hitams.

EXEM

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mindaugas “Kryžius” Kazakevičius gimė 1973 vasario 8 dieną Panevėžyje. 1976 su tėvais persikėlė į Klaipėdą. Įtakotas Depeche Mode Kryžius pradėjo kurti elektroninę muziką. Pravardę gavo dėl to, kad ant kaklo paslapčia nešiojo didelį metalinį kryžių. Kryžius yra pagrindinis Exem melodijų ir ritmų generatorius. Taip pat jis yra atsakingas už radijo stoties Laluna garso dizainą. Kryžių kartais galima pamatyti prie Kuršių marių su meškere rankose, taipogi Kryžius nevengia savaitgaliais pasirodyti Vilniaus naktiniuose klubuose, o darbo dienomis-naktimis jį galima sutikti kibernetinėje erdvėje ir IRC.

SKAMP - "Angata"

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dabar nesiaiškinsim, kas yra angata, nes ne tai esmė. Klausydamas šio albumo, užsimaniau stiklo viskio ir suktinuko kvapnaus tabako. Kaip jums atrodo—ar man paliko albumas gerą įspūdį ar ne?.. Žinoma, taip. Taip visa savo esybe dėl nepaprasto, o labiau neįprasto lietuviams vokalistės balso. Jau banalu kalbėti apie perfect dainininkės balsą, kalbėkime apie muzikos aranžavimą. Kam turėčiau būri dėkingas už pagundą išgerti taurių gėrimų ir užtraukti kvapnaus dūmo? Ginkdie, neagituoju skaitytojų, mano ir amžius – ne jų... Ar dėl to “kalti” muzikos aranžuotojai, ar minėta vokalistė, ar bendras leidybinės muzikos kompanijos ir visų jau minėtų institucijų darnus darbas ir noras atlikti viską taip puikiai, kaip dabar leidžia Lietuvos ekonominė situacija ir tautinis mentalitetas? “Blatnas” dainų stilius neskamba banaliai, tikrai dvelkia ir stipriai vakarietiška kultūra.

ŽAS

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Keistą Gidono Šapiro vardą paaiškina žydų kilmė. Kadangi šios tautybės žmonės neša laimę, tai Gidonas gerbiamas ir saugomas kaip grupės talismanas. "Bilas" buvo perkrikštytas Klintono garbei JAV ambasadoje - nė vienas nenorėjo laužyti liežuvio dėl jo neįprasto ir sudėtingo vardo. Šiaip būdamas geras žmogus pateisina šia pravardę, kurios dar nesuteršė jokia "Monika"… Linas Mažeika grupėje yra muzikos autorius, gyvenime – samdomas dizaineris, sukūręs albumų viršelius grupėms BIX, FOJE, LEMON JOY, NP, MERLIN. "Ezopo" pravardę gavo dar būdamas reperiu, nes dainuodavo taip, tarsi pasakas sektų. Apie meilę "aistros šamanas" sako, kad "apie ją nereikia kalbėti. Joje reikia gyventi". Prasmingi žodžiai…

Grupių "SKAMP" ir "EMPTI" vadybininkui tenka ir nusikeikti

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

25 metų Justas Čekuolis anksčiau buvo žinomas kaip žymaus Sąjūdžio veikėjo bei žurnalisto Algimanto Čekuolio sūnus. Dabar šis energingas, visai iš minios neišsiskiriantis jaunuolis muzikiniame pasaulyje garsėja kaip itin ambicingas grupių "SKAMP" ir "EMPTI" vadybininkas. "Nebuvau pačiu pavyzdingiausiu mokiniu. Prisimenu, tėtis per televiziją kalbėdavo, o aš ne tik kad trejetais mokiausi, bet ir drįsdavau per diskotekas gerti", - juokdamasis paauglystę prisiminė Justas. Dabar visiškai kitą gyvenimo sritį nei tėtis pasirinkęs jaunuolis džiaugiasi, jog tėvas toleruoja jo veiklą. "Tėtis turbūt ne visai supranta, ką aš darau, bet mane palaiko", - sakė jaunuolis.

FOJE - biografija

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1983-iųjų metų rudenį Andrius Mamontovas (vokalas, mušamieji), Arnoldas Lukošius (klavišiniai) ir Darius Tarasevičius (boso gitara) Vilniaus 18-oje vidurinėje mokykloje (dabar Antakalnio vidurinė) įkuria grupę "Sunki muzika". Po kelių mėnesių prie grupės prisijungia Algis Kriščiūnas (mušamieji), todėl Andrius palieka būgnus ir į rankas paima gitarą. 1984-aisiais "Sunki muzika", pervadinta į FOJE, dažniausiai koncertuoja kitose Vilniaus mokyklose bei studentų šventėse. Grupės repertuare atsiranda vėliau išgarsėjusios dainos: "Kitoks pasaulis", "Liūdesys", "Krantas" ir "Vaikystės stogas". 1985-aisiais FOJE įrašo savo dainas Vilniaus plokštelių studijoje. Tais pačiais metais grupę palieka A.Kriščiūnas ir D.Tarasevičius. Andrius su Arnoldu suranda naujus muzikantus: Romą Rainį (boso gitara) ir Eugenijų Pugačiuką "Genį" (mušamieji). FOJE repetuoja Vilniaus inžinierinio statybos instituto patalpose ir koncertuoja studentų šventėse. 1986-ųjų pradžioje prie grupės prisijungia Darius Burokas (boso gitara) ir Romas Rainys tampa solo gitaristu. Grupė įrašo tris labai svarbias savo biografijos dainas: "Distancija", "Saugok vaikystę" ir "Laužo šviesa". Įrašų metu prie FOJE prisijungia saksofonistas Saulius Valikonis.Vilniuje įvykęs festivalis "Lituanica-86" atveria grupei duris į populiarumą. Po sėkmingo ir visų pastebėto pasirodymo FOJE sulaukia kvietimo nusifilmuoti muzikiniame Lietuvos kino studijos (LKS) filme "Kažkas atsitiko". Andrius su Arnoldu išeina į kariuomenę, tačiau tai nesutrukdo grupės lyderiui kelioms dienoms ištrūkti į Vilnių ir kartu su kitais FOJE nariais pasirodyti Vilniaus Kalnų parke specialiai filmavimui surengtame koncerte, į kurį susirenka iki tol Lietuvos roko koncertuose nematytas žiūrovų skaičius (apie 20 000).