| | | |

Splitface. Biografija

Grupe susikrure 1999 metu rudeni / ziema nedideliame Lietuvos miestelyje, Šalcininkuose, bosisto Tomo ir bugnininko Afonios, susizavejusiu BRAMBORAK (dabartiniasi BORA) pasirodymais, iniciatyva. Kuri laika vaikinai grojo Afonios mociutes namuose, bet neuzilgo prie ju prisidejo gitaristas Marka ir parupino patalpas repeticijoms savo mokykloje. Netrukus atsirado vokalisto poreikis ir isbandyti savo jegas prie mikrofono buvo pasiulyta bendram draugui Vladui, kuris puikiai prigijo prie kolektyvo. Po pamoku keliamas “triuksmas” mokyklos ruselyje vis labiau erzino konservatyviuosius provincijos mokytojus, todel netrukus vaikinai buvo mandagiai isprasyti lauk. Po ilgu klaidziojimu per skirtingu imoniu bei istaigu rusius ir palepes ieskant tinkamos patalpos galiausiai buvo apsistota vieno pazistamo garaze (kuris dabar taipogi yra ir klubas vietiniu vadinamas “GaRaGe d.i.y.” ir kitu Šalcininku grupiu repeticiju vieta). Taciau daugiausia problemu kele aparaturos nepriteklius – tuo metu nei vienas muzikantu neturejo darbo, nes visi mokesi mokyklose. Be to, Salcininkai pasizymi bedarbyste, todel netgi atostogu metu nebuvo jokios galimybes uzsidirbti. Kazkur 2000 metu vasara ,namu salygomis buvo irasytas pirmasis 5 gabalu demo, pasklides po pasauli milzinisku 2 egzemplioriu tirazu 🙂 Sis irasas iki siol yra didziausia grupes geda.

| | | |

Turbo moment. Istorija

Ansamblio veiklos pradžia datuojama 1987m. pavasari, kai neturtingų Vilniaus inteligentų ir tarnautojų sūnūs susitiko gamybinio mokymo kombinate (dabar tiksliųjų mokslų licėjus), kur tėvukų pagalba buvo įkišti mokytis garbingos vairuotojo specialybės. Po keleto trumpų alaus gėrimo sesijų buvo nutarta sukurti jaunimo ansamblį ir varyti taip žostkai, kaip tik gali varyti AC/DC, SEX PISTOLS, MOTORHEAD ir STRANGLER visi kartu paėmus. Pirmasis lyrinis herojus Kastis turėjo rusiška “akustička” už 15 rublių, o antrasis lyrinis herojus Kriaučius, kuris pradžioje groti jokiu instrumentu nemokėjo, nutarė varyti akustiniais smogiamaisiais. Pirminiame variante perkusijai buvo naudojamas pionieriškas būgnas (nupyzdintas iš 48 vid. m-klos) ir kietas kelioninis “čemodanas”. Kiekviena muzikinė sesija buvo įrašinėjama į Kasčio kasetinę magę “Vesna”, o veliau su neslepiamu susižavėjimu ilgai klausomasi gurkšnojant “Miežinį” už 50 kap. (pirktą “Širvintoj”). Gimė genijai… Reiketų paminėti, kad nuo pat įsikūrimo pradžios, TURBO REANIMACIJA tapo priebėga emociškai nesubalansuotoms arba ekscentriškoms asmenybėms. Tai atsitiko todėl, kad grupės įkūrėjams bei lyderiams Kriaučiui ir Kasčiui niekaip nepavykdavo rasti trečio grupės nario, galinčio bent pakenčiamai atlikti savo funkcijas. Būtent dėl šios priežasties genialūs grupės lyderiai ir stengdavosi kuo daugiau trūkstamų narių pareigų bei funkcijų skirti būgnų mašinoms, kompiuteriams, vestuvių muzikantams, gitaroms, fūzams ir alui.

| | | |

dr.GREEN. Grupės istorija

“Baltijos ska pionieriai”, “ska-punk-reggae”, “ska-hardcore”, “punk-ska”, “lietuviškas ska”, “skunk” ir dar visaip kitaip apibūdinami dr.GREEN, tačiau svarbiausia, jog “grynai” visada stengiasi paimti tai, kas, jų nuomone, yra geriausia įvairiuose stiliuose ir likti ištikimi “pasidaryk pats” (diy – do it yourself) mąstysenai. tekstuose su ironija žvelgiama į gana niūrią kasdienybę ir dalykus, kurių “normalūs” žmonės net nepastebi. dr.GREEN grojo daugybę koncertų visoje Lietuvoje, Suomijoje, Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Airijoje. Lietuvoje, o ypač savo gimtajame mieste Vilniuje (1996-98 metais nauja alternatyvinių grupių banga aktyviai reiškėsi a.a. “Geležinio kablio” klube), dr.GREEN tapo viena aktyviausių “požeminių” grupių. “daktarai” grojo laive, kalėjime, vaikų darželyje, kareivinėse, pankų vestuvėse, festivaliuose, klubuose, baruose, alternatyvinės kultūros centruose, skvotuose ir kitur. Pirmą kartą Ve (ex-Turboreanimacija), Mindas, Domas (abu ex-WC News) ir Saragosa (ex-Varnų Vėjas) kartu ant scenos užlipo 1996-ųjų gegužės 9 d. pankroko festivalio “Durnių laivas #6” metu. keturiese buvo įrašytas ir pirmasis 4 dainų demo įrašas, platintas kartu su pirmojo grupės turo užsienyje (Sankt Peterburge-RU) koncerto fragmentais.

| | | |

Pendelis. Istorija

Trims FC VOVA žaidėjams 2005 metų rudenį gimė idėja sukurti grupę. Kaip dažnai pankeliams būna, viskas prasidėjo nuo alaus bokalo ir tuo gal būtų pasibaigę, jei ne… Žodžiu, po kelių mėnesių, Paulius ir Olegas vėl sėdėjo gerdami alų ir nuprendė imtis ryžtingesnių veiksmų. Žinutė kartu repetavusių mergaičių grupės tenoro saksofonistei Eglei ir kitą dieną jau pirma repeticija. Kiek vėliau prisijugia dar vienas vovinis – Doncė. Eglė pasikviečia Rusnę ir varom toliau. Blogiausiai sekasi ieškant būgnininko. Bandomi įvairūs variantai, galiausiai į vieną iš repeticijų ateina Stepas. Su juo atkalus tris repeticijas, per tris dienas, ilgai nedvejoję, užtvirtinam kolektyvo sudėtį. Debiutavome gegužės 27 dieną FC VOVA šventėje su Netvarkoi!

| | | |

“Spički”

1993 metais gegužės mėnesį “Spički” užkariavo žiūrovų simpatijas Pačių Blogiausių Grupių Festivalyje. Laikui bėgant, grupė dalyvavo įvairiuose koncertuose, akcijose, festivaliuose. “Spički” dalyvavo tokiuose festivaliuose: “Trans” (Kaunas, rugsėjis 1993); “Vilniaus Dienos” (Life) – 1996, 1997 metais; “Roko varnai” (Vilnius, 1997). Grupė taip pat daug koncertavo įvairių Lietuvos miestų muzikos klubuose (Kaune, Klaipėdoje, Visagine, Ukmergėje). Siekdami padėti išsaugoti rusų kultūrą Lietuvoje, “Spički” aktyviai dalyvavo organizuojant ir įgyvendinant 4 Lietuvos Rusų roko festivalius. 1996 metų pradžioje buvo įrašytas ir išleistas albumas “Spički” (Zona Rec). 1997 metais firma “Azbi” išleido antrą grupės albumą “Raduga-duga”. 2000 metais liepos mėnesį “Spički” koncertavo Berlyne ir dalyvavo festivaliuose Soli Party (Kulturschok 2000) ir Mauer Strip auf dem Todesstreifen. Vėliau sekė daug koncertų Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje. 2001-2003 metais grupėje grojo Tomas ”Maišas“(gitara). 2002 “Bomba Records” išleido trečią grupės albumą “Tri belyh konia”. 2003 metais gyvai įrašytas ir savarankiškai išleistas albumas “Žyvoj”. Tuo pat metu grupės pavadinimas pasikeitė į meninės saviveiklos ansamblį (aXs) “Spički”. 2005 metais prie grupės prisijungė gitaristas Frank‘as. 2005-ųjų pabaigoje įrašytas albumas „Pro!.. Kosmos”, prie grupės prisijungė antrasis būgnininkas Kostia.

| | | |

Zimbabwe

Grupe sudaro keturios merginos – Juliana Lozovskaja (vokalas), Eliza Lozovska (gitara ir vokalas), Raminta Jonušaitė (bosinė gitara ir vokalas) ir Eglė Bagdonaitė (būgnai), bandančios išvengti bet kokių įmanomų socialinių bei muzikinių rėmų. Dažnai jų muzika yra apibūdinama, kaip socialinė kritika ska/punk ritmu, tačiau, atidžiau žvelgiant, ji apima žymiai platesne erdve: pradedant ska ritmais, punk elementais ir baigiant emocionaliomis melodijomis. Žaisminga, ironiška, kartais net sarkastiška kūryba paskutiniu metu liko nuspalvinta emocijų proveržiu. Dainų emocinis valentingumas glaudžiai siejasi su metų laiku ritmu, o tekstų turinys paliečia įvairią socialine problematiką, nors kartais ir netiesiogiai, per subjektyvią, asmenine patirtį. Merginos aktyviai dalyvauja feministiniuose judėjimuose Lietuvoje ir Europoje, pristatė savo kūrybą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje bei Italijoje, šitaip skatindamos publiką aktyviau įsitraukti į socialinį gyvenimą ir lyčių problemas. Tarp įdomiausių festivalių, kuriose dalyvavo merginos, galima paminėti “Girls in rock”, vykusį 2004 metais Lietuvoje, “Ladyfest”, vykusius Vienoje ir Varšuvoje, “Venelettrica’2006” merginų roko festivalis, vykes Perugia, Italijoje. Neseniai merginos išleido savo naują albumą “Social dump”.

| | | |

Bad Disposition

Bad Disposition – punk grupė iš Vilniaus. Dar 2005m. rudenį aš (Ežys) su Plūgu turėjom minčių apie grupę. Buvom padarę “projektą” pavadinimu “Oi! Griausmai Oi!”, su kuriuo pagrojom vieną koncertą. “Projektas” tuo vienu koncertu užsibaigė, tačiau noras grot nedingo. Suradom naują vokalistą (Artūrą) bei būgnininką (Fodą) ir 2006m. žiemos pabaigoje pradėjome repetuoti.

Tai turėjo būti oi!/punk projektas, tačiau galutinis rezultatas – Vilniaus punk grupė “Bad Disposition”.

Ateik ir išgirsk.

Vokalas – Warchief (Artūras)
Gitara – Audrius
Bosas – Ežys (Marčius)
Būgnai – Vacant

| | | |

SIELA: tikrovė

“SIELOS” vardas, skelbdamas naujos kartos atėjimą į muzikinį pasaulį. Liepos 14 d. įvyksta pirmasis grupės solinis koncertas senuose Utenos kultūros rūmuose (dabar klubas “Tornado”). “SIELA” pakelia sparnus skrydžiui. Rugpjūčio mėn., atstovaudama savajai kartai, grupė dalyvauja I – ąjame hipių festivalyje Ariogalos stadione kartu su garsiomis grupėmis “ODIS” (Latvija), “VETO BANK” (Lietuva) ir t.t. Po šio festivalio spaudoje pasirodžiusios publikacijos “SIELĄ” apibūdino kaip švelnų “KINO” šešėlį Lietuvoje. Pirmą kartą grupės daina “O mano žvaigžde” nufilmuota festivalio Ariogaloje metu parodoma per nacionalinę televiziją LTV. Lapkričio mėn. grupės muzikantai suorganizuoja V. Cojaus atminimo koncertą Utenoje ir pasikviečia dvi panašaus stiliaus grupes iš Sankt Peterburgo – “BUKVA O” ir “GLAVNYJ KALIBR”. Visą šį renginį lydėjo nežabota jaunimo energija ir anarchija (yra žinoma, jog patys “SIELOS” muzikantai po koncerto stiklino išdaužtus langus, keitė sudaužytas kriaukles ir veidrodžius). Tą patį mėnesį Aurelijus S. susipažįsta su viena iškiliausių asmenybių Lietuvos muzikiniame pasaulyje Andriumi Mamontovu, kuris suveda jį su garso režisieriumi ir prodiuseriu Edmondu Babensku.

| | | |

Ne visa “Antis”

1984 m. lapkritį, pačioje PPP (piatiletka pyšnych pochoron – prašmatniųjų laidotuvių penkmečio) kulminacijoje, nelabai toli nuo geografinio Lietuvos centro esančiame Kauno senamiestyje, pagal visus paveldo apsaugos reikalavimus restauruotuose Architektų namuose, susirinko pulkelis roko entuziastų ir įkūrė grupę nihilistiniu pavadinimu “Antis”. Kad jaunuoliai buvo abejingi socialistinėms vertybėms, išdavė ne tik jų pasirinkta vadinamoji postpankiška muzikos orientacija, bet ir šiukščiai ironiški grupės lyderio Algirdo Kaušpėdo tekstai, išjuokę ir niekinę visuomenės daugumai, atrodytų, visiškai priimtiną gyvenimo būdą. Suprantama, tokia kryptis tais laikais buvo taip beviltiškai neperspektyvi, kad “Anties” nariai dar gana ilgai muzikavimą vertino tik kaip juos dominusią pasilinksminimo formą, nepretendavusią į jokių muzikinių, oficialiųjų etinių ir politinių standartų paisymą. Žemo lygio pramoga, – neabejotinai pagalvodavo ne vienas už miesto kultūros sektorių atsakingas pareigūnas, tikriausiai dar nepamiršęs karčios 1972 m. patirties, kai mieste buvo “taip neleistinai apleistas darbas su jaunimu” ir hipiškos idėjos susijungė su atviru pasipriešinimu sovietiniam režimui. Ir kas žino, gal kaip tik dėl tokio neapsižiūrėjimo “Antis” netrukus tapo ryškiausia lietuvių roko vėliavneše, drauge su pabudusia tauta drąsiai smeigusia mirtiną dūrį okupantui.

| | | |

Apie BIX

1987 m. Šiauliuose oficialiai gimė grupė BIX, kurios suklestėjimui buvo labai palanki dirva – prasidėjo Atgimimo epocha, kuriai reikėjo maištingos dvasios. Kunkuliuojančios energijos ir roko draivo pritvinkę 7 vyrukai akimirksniu išpopuliarėjo ir tapo savo žanro flagmanais. Pradėję nuo savo miesto salių, vėliau užkariavę visos Lietuvos sales ir stadionus bei aikštes, o taip pat užėmę ir laisvų radijo stočių eterį, BIX’ai įsiveržė į atrodytų perpildytą Vakarų rinką: gausūs koncertai Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Beneliukso, Skandinavijos šalyse, JAV. Visur, kur bekoncertuotų, BIX’ai susilaukia entuziastingo publikos priėmimo ir puikių atsiliepimų. Tai grupė, kuri, atrodo, gimusi scenoje. Viename Vokietijos klubų vyrukai grojo su tuomet dar neišgarsėjusia NIRVANA. Tais pačiais metais dalis grupės muzikantų pateko į avariją, kurios metu žuvo pirmasis grupės menedžeris Marius Brasiūnas. Įvykis sukrėtė muzikantus, atrodė, kad toliau dirbti nėra prasmės. 1991 m. pasirodė pirmasis BIX albumas “Akli kariai”, skirtas žuvusiam draugui. Vinilų epocha buvo klestėjimo viršūnėje, taigi nieko nuostabaus, kad pirmasis darbas išėjo plokštelės pavidalu. Tikri roko gerbėjai ir būsimi “balių” išpažinėjai mintinai mokėjo dainų “Bijom”, “Tarp Europos ir Honkongo”, “Akli kariai” posmus. 1992-aisiais BIX’ai, iš naujo atgavę jėgas, išleido kultiniu tapusį albumą “La bomba” (MC).