Stresas ir jo poveikis
| |

Stresas ir jo poveikis

Stresas – tai žmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kurią sukelia išoriniai ir vidiniai dirgikliai. Šie dirgikliai vadinami stresoriais. Stresas gali būti: Naudingas – tai santykinai trumpai trunkantis stresas. Jis skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą. Stimuliuoja imuninės sistemos funkcijas. Žalingas – tai ilgai trunkantis, nekontroliuojamas stresas. Jis išsekina psichiką bei imuninę sistemą ir dažnai tampa daugelio ligų priežastimi. Kaip organizmas reaguoja į stresą? Tipinė organizmo reakcija į stresą: „ginkis arba bėk“. Streso metu išsiskiria daug hormono – adrenalino, dėl kurio: padažnėja širdies ritmas, padažnėja kvėpavimas, susitraukia smulkiosios kraujagyslės, pakyla arterinis spaudimas, išsiplečia raumenis maitinančios kraujagyslės ir kraujas teka į raumenis. Taip organizmas mobilizuoja jėgas artėjančiam iššūkiui. Stresoriai – tai stresą sukeliantys dirgikliai. Stresorius – nėra absoliuti sąvoka – tą patį dirgiklį skirtingi asmenys interpretuoja skirtingai. Kas sukelia stresą vienam, kitam gali jo visiškai nesukelti. Tai priklauso nuo individualių savybių – viena jų – mokėjimas kontroliuoti stresą.

Agresija gali būti ir pozityvi
| |

Agresija gali būti ir pozityvi

Gyvenime dažnai būna, kad atsakomybę už savo poelgius ir veiksmus, kuriuos galime kontroliuoti patys, priskiriame išorės faktoriams. Pavyzdžiui, kai sakome: “Tas žmogus mane įsiutino” arba “Ši padėtis mane pykdo”, paslėpta prasmė yra tokia: kažkas man sukelia tam tikrus jausmus. Tai klaidinga prasmė. Reikalas tas, kad niekas negali sukurti žmoguje kokio nors jausmo, išskyrus jį patį. Pasaulis tiesiog egzistuoja. Jausmai jo atžvilgiu kyla mumyse, ir tik mes esame už juos atsakingi. Tik mes galime jiems leisti būti arba nebūti. Nes tai – mūsų jausmai. Tokie posakiai, kaip “Jis mane erzina/skaudina” ar panašiai, rodo, kad jūs neprisiimate atsakomybės už išgyvenimus, kuriuos iš tikro galite kontroliuoti. Jūs kalbate taip, tarsi neturėtumėte galimybės reaguoti kitaip, lyg neturėtumėte laisvės rinktis. Jūs patys atimate iš savęs šią laisvę. Pripažindami, kad jūsų jausmai yra nulemti ir valdomi jėgų, esančių ne jumyse ir jums nepavaldžių, pasiduodate išorės aplinkybių nelaisvėn ir prarandate gyvenimišką aktyvumą bei situacijos kontrolę. Susidarius nepalankiai situacijai, negatyvius jausmus reikia paversti konkrečiu veiksmų planu. Įdiegę šią taisyklę į kasdienį gyvenimą, problemą galėsite paversti stimuliuojamąja jėga, priversti ją dirbti jums, o ne prieš jus. Pyktis yra itin stiprios energijos šaltinis. Kiekvieną dieną ši energija, neapčiuopiama ir nepažabojama, griauna viską aplink jos užlietą žmogų. Tačiau pati savaime ši energija yra neutrali.

Kaip įveikti stresą?
| |

Kaip įveikti stresą?

Būtina žinoti: Stresas yra tiek – kiek tu jam leidi būti. Išankstinis nusistatymas ir požiūris į problemas bei jų aktualumą lemia sugebėjimą kontroliuoti stresą. Negatyvūs vidiniai pokalbiai su savimi didina stresą. Pirmas žingsnis – vertink. Įvertink tai, kas yra svarbu ir priklauso tik nuo tavęs. Įvertink tai, kas svarbu, tačiau priklauso ne nuo tavęs. Įvertink, kas nėra svarbu, tačiau nuo tavęs priklauso. Įvertink, kas nėra svarbu ir nuo tavęs nepriklauso. Antras žingsnis – pradėk streso kontrolę. Svarbu ir priklauso nuo tavęs -> prisiimk atsakomybę ir veik. Svarbu, bet nuo tavęs nepriklauso -> ar net pats blogiausias variantas yra pražūtingas? Ar nereikia į tai kreipti mažiau dėmesio? Pakalbėk su draugais/šeima. Neapleisk savo pomėgių ir sporto. Pabandyk atsipalaiduoti/medituoti.

Aistra nuslopo
| |

Aistra nuslopo

Sveika, Ramune. Su savo draugu jau skaičiuoju trečius metus. Prieš gerą pusmetį apsigyvenome kartu. Mylime vienas kitą, gerbiame. Tačiau apsigyvenus kartu aistra nuslopo, mylimės gerokai rečiau. Bandžiau kalbėtis. Reziumė: „viskas gerai, o seksas neturi tapti kasdienybe“. Bandžiau gundyti romantiškomis vakarienėmis, išvaizda ir koketavimu. Taip – padeda tam kartui. Negaliu nuolatos būti iniciatorė. Ar tai reiškia, kad mūsų libido nesuderinami, ar reiškia, kad seksą mes nejučia pakeitėme tiesiog rūpinimusi vienas kitu, šiluma namuose? Ar reiškia, kad taip bus visą tolesnį laiką? Gal aš nematau kažkokių psichologinių reikšmių, žvelgiu tik paviršiumi? Gabrielė. Sveika, Gabriele. Ne, tai tikrai nereiškia, kad jūsų libido nesuderinami, tai tik reiškia, kad jūsų libido lygiai skirtingi ir tiek. Paprastai, kurio jis stipresnis, tas ir inicijuoja seksualinius santykius ir pasiima tai, ko jam reikia. Norisi mylėtis ir nelauk, nesikankink ir parodyk iniciatyvą. Nieko bloga, kad tu dažniau imsiesi veiksmų pati ir nelauksi to iš draugo. Juk visa kita santykiuose yra gerai. Svarbiausia, kuo gali džiaugtis, yra tai, kad jis neatstumia tavęs, įsitraukia, atsako į tavo iniciatyvą. Patikėk, yra vyrų, kurie pasako griežtai „ne“ ir prašo, kad paliktų juos ramybėje. Rimtos kalbos čia tikrai vargu ar padės ir jokių giliai paslėptų psichologinių reikšmių tame nėra. Juk viskas iš esmės yra gerai: ir kokybė yra, ir aistra, tik tiek, kad tau tai yra per retai.

| |

Psichologinis ginklas

Mobingas (angliškai mobbing; to mob – pulti visa gauja) – gerai žinomas reiškinys gyvūnų pasaulyje, kai grupė gyvūnų užpuola vienišą savo kraujo brolį. Žmonių bendruomenėje mobingas taip pat egzistuoja. Psichologinio teroro dažniausiai imamasi prieš gabesnius, talentingesnius, aukštesnės profesinės kompetencijos, kitos lyties ar kitos seksualinės orientacijos darbuotojus, nes siekiama juos išstumti iš įmonės, organizacijos. Pirmųjų visuomenės mobingo apraiškų įžvelgiama jau mokykloje. Tai puolamajam sukelia didelį stresą, o vėliau – ir ligų. Minėtas elgesys nėra toks nekaltas veiksmas, kaip gali atrodyti psichologiniams teroristams, kai kuriose užsienio šalyse už tai baudžiama laisvės atėmimu. Pasaulio mokslininkai tiria šią visuomenės bėdą ir ieško jai priešnuodžių. Mūsų šalyje psichologinis spaudimas įgauna vis didesnį pagreitį, bet valstybės lygiu apie tai niekas nekalba. Psichologinis spaudimas. Jį bent kartą esame patyrę kiekvienas, o galbūt dėl to kenčiame ir dabar. Kur kreiptis? Ką daryti, kai, rodos, padėtis be išeities? Kentėti? Gintis? Ar ieškoti kitos darbo vietos? Tarkime, esate ką tik priimtas darbuotojas. Tai jūsų pirmasis darbas. Ką tik baigėte universitetą – buvote stropus studentas, mokėtės labai gerais pažymiais, nuolat domėjotės savo srities naujovėmis. Įgijote naujausių žinių, esate entuziastingas – pasiryžęs nuversti kalnus, tačiau neturite patirties.

| |

Ar išgydomas fanatizmas?

Apie fanatizmą ir jo išgydymo galimybes dar kartą susimąsčiau ką tik pasibaigusioje 2007 metų Geteborgo knygų mugėje, nuėjęs į dvi diskusijas su įžymiu (ir, deja, į lietuvių kalbą dar neišverstu) Izraelio rašytoju Amosu Ozu. Kadangi fanatizmo problemai esu neabejingas (man ją yra tekę teoriškai svarstyti, o ir būsimojoje savo knygoje apie įaudrintą tapatybę taip pat ketinu jos imtis), šios diskusijos buvo geriausia, ko aš galėjau tikėtis Geteborgo knygų mugėje – beje, ji yra gerokai turtingesnė savo seminarų turiniu ir mažiau komercializuota nei Vilniaus knygų mugė. Amosas Ozas pristatinėjo į švedų kalbą išverstą savo eseistikos rinktinę „Kaip išgydyti fanatiką?“, todėl visas jo kalbėjimas ir buvo sunertas ant šios temos siūlo. Beje, kaip ir daugelis kitų garsių Izraelio politikų ir intelektualų, Ozas yra litvakų kilmės – jo tėvas iki išvykimo į Palestiną prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno ir studijavo literatūrą Vilniuje. Ozas apie save kalbėjo nedaug, bet paminėjo keletą įdomių detalių, iš kurių išryškėjo fanatizmo temos pasirinkimas bei aktualumas jam pačiam. Jis gimė 1939 metais britų valdomoje Palestinoje ir buvo auklėjamas dešiniojo sionizmo dvasia, nuo vaikystės būdamas šventai įsitikinęs, kad žydai visada ir visur yra 150 nuošimčių teisūs, o visas likęs pasaulis jų atžvilgiu yra 150 nuošimčių neteisus. Tokį mažojo Amoso Klausnerio (tai jo pirmoji pavardė) įtikėjimą – arba ankstyvą fanatizmą, paties Ozo žodžiais tariant – sugriovė du žmonės.

| |

Mobingas – tylus emocinis terorizmas

Švelni, jausminga lakštingalos iš H. K. Anderseno pasakos giesmė sužavėjo ir sugraudino net rūsčiojo kinų valdovo akmeninę širdį. Mūsų pasakojime romantiškasis paukštis, simbolizuojantis tobulumą ir grožį, atliks kiek kitokį vaidmenį. Konrad Lorenz – tyrėjas, ypatingai domėjęsis lakštingalų elgsena, ilgainiui pastebėjo, kad iškilus grėsmei šie paukščiai elgiasi gana keistai. Pasirodžius galimam užpuolikui, pvz., katinui, lakštingalos žaibiškai, it reaktyviniai lėktuvai smigdavo žemėn priešo link – jo nekliudydamos, o tik gąsdindamos. Kaskart paukščiams taip neriant žemyn, prie bendro būrio prisijungdavo vis daugiau narių, vis didesniu pajėgumu jie atakuodavo. Keistas procesas tęsdavosi tol, kol priešas pagaliau pasišalindavo. Toks savitas gyvūnų psichologinės atakos būdas buvo pavadintas mobingu. Vėliau reiškinys imtas tirti ir tarp žmonių. Šios misijos pradininkas – vokiečių psichologas Heinz Leymann, 1990 m. pradėjęs nagrinėti psichologinio smurto apraiškas darbo vietoje. Šiandien mobingu laikome psichologinį smurtą, patiriamą darbe. Jis prasideda tada, kai tam tikras asmuo dėl kokios nors (ne visada aiškios) priežasties nusprendžia, kad jis nemėgsta kito asmens. Tuomet pradedama psichologinio smurto „kampanija”, kurios tikslas – išmesti nepatinkantį asmenį iš savo aplinkos, skyriaus ar darbo vietos apskritai.

Citrinų kvapas skatina žmonių dosnumą
| |

Citrinų kvapas skatina žmonių dosnumą

Citrininio ploviklio kvapo gali visiškai pakakti, kad žmonės panorėtų tapti dosnesni ir geraširdiškesni. Taip teigiama JAV ir Kanados mokslininkų atlikto tyrimo rezultatuose, pranešė „The Vancouver Sun”. Eksperimento išvadose teigiama, kad tyrimo dalyviai, kurie buvo švariame citrusais kvepiančiame kambaryje, buvo labiau linkę paaukoti labdarai ir pasidalinti pinigais nei tie, kurie buvo neiškvėpintame kambaryje. Jutos ir Ilinojaus valstijų bei Toronto mokslininkai atliko tyrimą su 28 žmonėmis. 14 jų buvo neiškvėpintame kambaryje, o kiti 14 – kambaryje, kuriame buvo papurkšta citrinų kvapo langų valiklio. Kiekvienam dalyviui buvo duota 12 JAV dolerių, kuriuos jie galėjo savo nuožiūra pasidalinti su atsitiktiniu partneriu, esančiu kambaryje. Tyrimo rezultatai rodo, kad citrinomis kvepiančiame kambaryje žmonės vidutiniškai pasidalino 5,33 dolerio, o nekvepiančiame kambaryje – 2,81 dolerio. Buvo atliktas dar vienas eksperimentas. Jame dalyvavo 99 studentai. Dalyvių buvo paprašyta užpildyti anketas – nuo 1 iki 7 balų įvertinti savo pasiryžimą paaukoti pinigų ar laiko labdaros organizacijai „Habitat for Humanity”. Citrinomis kvepiančiame kambaryje 21 proc. dalyvių teigė esą pasirengę paaukoti pinigų, o nekvepiančiame kambaryje tokių žmonių buvo vos 6 proc. Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad nė vienas iš dalyvių nemanė, jog kvapas lėmė jų sprendimą.

Dosnumas prieš Šv. Kalėdas: gražus jausmas ar rinkodara?
| |

Dosnumas prieš Šv. Kalėdas: gražus jausmas ar rinkodara?

Artėjant vienai didžiausių žiemos švenčių suintensyvėjusius raginimus SMS žinute ar įsigyjant specialią apyrankę paaukoti labdarai lrt. lt kalbinti specialistai vertina prieštaringai. Vieni jų kalba apie apgalvotą rinkodaros kampaniją, kiti – apie ypatingu metu užplūstantį dosnumo jausmą, tačiau visos pusės sutinka – paaukoti vaikų namuose gyvenančiam našlaičiui yra prasmingiau negu girtis nauju „Ferrari“. „VRP|Hill & Knowlton“ vykdomojo direktoriaus Mykolo Katkaus nuomone, dabar ypač geras laikas paramos akcijoms vykti. „Užsienio praktika rodo, kad masinio taupymo metu kartais nutinka taip, kad labdarai aukojama daugiau nei paprastai. Žmonės, jausdami, kad jiems patiems sunkiau išsiversti, labiau užjaučia ir supranta mažiau už juos uždirbančius ir dar labiau pažeidžiamus“, – teigė M. Katkus. Anot M. Katkaus, Lietuvoje labdarystė dar nėra įprastas reiškinys. „Kalbu ne tik apie verslo filantropiją, o apie pavienių žmonių aukas. Palyginti su pasauliu, mūsų šalyje labdaros sritis yra labai mažai išsivysčiusi. Amerikoje 95 proc. labdaros suaukoja paprasti žmonės, o ne verslo įmonės. Tapdami vis sąmoningesni ir eidami į priekį tikrai privalėsime aukoti nepalyginamai daugiau“, – pasakojo M. Katkus. M. Katkaus nuomone, jeigu po labdaros akciją organizuojančio asmens ar įmonės viešai deklaruojamais kilniais tikslais ir yra užslėptas kažkokios asmeninės naudos siekimas, tai nėra smerktina.

Dosnumą lemia genai
| |

Dosnumą lemia genai

Mokslininkai pirmą kartą nustatė, kad žmonių dosnumui didžiausią įtaką daro ne auklėjimas, o genai. Tai patvirtinta per eksperimentą, kurio dalyviai galėjo pasirinkti – pasilaikyti pinigus sau ar atiduoti kitam. Tam tikrą genų kombinaciją turintys žmonės kur kas labiau buvo linkę atiduoti. Jeruzalės universiteto mokslininkų surengtame eksperimente (apie šį tyrimą plačiau rašoma žurnale „Genes, Brain and Behavior“) dalyvavo 203 žmonės. Turintieji tam tikrą geno AVPR1a variantą vidutiniškai 50 proc. buvo dosnesni. Pasak eksperimentui vadovavusio Arielio Knafo, gauti pirmi tiesioginiai įrodymai, kad esama ryšio tarp DNR ir altruizmo. Genui AVPR1a tenka svarbus vaidmuo, kad smegenų ląstelėse taptų aktyvus hormonas vasopresinas. Jis siejamas su žmogaus užmezgamais socialiniais ryšiais. Mokslininkai nustatė, kad svarbi dosniųjų dalyvių geno dalis – vadinamasis promotorius – buvo ilgesnis. Ši dalis lemia, kiek aktyvus genas: kai promotorius ilgesnis – genas aktyvesnis. Kiti mokslininkų tyrimai, atlikti ne su žmonėmis, o gyvūnais, leidžia manyti, kad altruizmas turi ilgą genetinę istoriją. Pasak psichologų, dosnumą ir socialinius ryšius skatinantys genai buvo svarbūs evoliucijoje. Juk altruizmas, grindžiamas mintimi, kad už gerą darbą tikriausiai bus atlyginta, tampa sėkminga elgesio strategija. Mažiau tikėtina, kad tokia strategija bus veiksminga ir su svetimais žmonėmis, todėl svarbūs tampa socialiniai ryšiai.