| |

Kviečių kokybės rodikliai

Žieminių ir vasarinių kviečių grudų kokybė apibūdinama keleriopai. Pirmiausiai grūdai įvertinami pagal fizinius rodiklius. Tai grūdų spalva, kvapas, būklė (sveiki, nekaistantys), grūdinių ir šiukšlinių priemaišų kiekis, grūdų stambumas, grudų pažeidimai, kūlėtumas, drėgnumas ir natūrinis svoris (g/l). Spalva – rausva, tamsiai geltona, geltona. Kvapas – būdingas kviečiams, be pelėsių, kulių, salyklo ir kitų pašalinių kvapų.
Grūdinės priemaišas sudaro džiovinant ar kaistant sudygę, skaldyti, smulkūs, pelėsių ir kenkėjų pažeisti kviečių grūdai, kitų varpinių javų sėklos. Šiukšlinės priemaišos – tai pašalinės sėklos (kitų kultūrinių augalų ir piktžolių sėklos), sugedę grūdai (supuvę, supeliję arba dėl kitų priežasčių netinkami maistui ir pašarui grūdai), mineralinės ir organinės priemaišos (akmenėliai, smėlio ir žemės grumsteliai, šiaudų dalelės, varpažvyniai ir kitos panašios priemaišos), kenksmingos priemaišos (skalsės, kūlėti grūdai), negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

| |

Žemėnaudų pertvarkymo nauda

Žemėnaudų kūrimui keliami metodiniai reikalavimai aiškūs ir suprantami: žemėnauda turi būti racionali, kompaktiška, sudaryti vientisą ir patogų naudojimui plotą; sklypo ribos, kur tik galima, turi sutapti su natūraliais kontūrais. Būtina atsižvelgti į ūkių teritorijos vidaus struktūrą. Tačiau ar šių reikalavimų buvo laikomasi? Kadastro vietovių planuose parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai rodo ką kita. Sklypų fragmentiškumas, žymus susiskaidymas vyrauja gyventojų asmeninio ūkio žemėse, kur žemės savininkui priklauso net trys ar keturi sklypai. Lietuvoje 2001 m. buvo 274,6 tūkst. gyventojų asmeninių ūkių ir jie naudojo apie 602,8 tūkst. ha žemės plotą. Norint užtikrinti, kad pelningiau, taupiau, tinkamiau žemė būtų panaudojama ūkių plėtrai, žemėnaudas teks pertvarkyti.

Kanados ir Norvegijos šiltnamiuose
| |

Kanados ir Norvegijos šiltnamiuose

Šiltnamių daržininkystė plėtojama visoje Kanadoje. Didžiausia šiltnamių dalis sukoncentruota Ontario, Britų Kolumbijos ir Kvebeko provincijose. Šiltnamiuose auginami ilgavaisiai agurkai, pomidorai, salotos. Pomidorai užima 58 proc. šiltnamių ploto. Kanadoje 2000 m. išauginta 182,763 tūkst. tonų šiltnaminių pomidorų. Pomidorų augintojai renkasi hibridus, kurių vaisiai būtų geros konsistencijos, derlingi, dideli (200 g ir daugiau), netrūkinėjantys, neminkštėjantys ir gero skonio. Auginami šie pomidorų hibridai: Trust, Dombito, Belmondo, Blitz. Šiltnamiuose stengiamasi sudaryti tinkamas mikroklimato sąlygas daržovėms auginti, nes tai lemia apie 90 proc. jų derliaus. Šiltnaminių daržovių augintojai didelį dėmesį skiria mikroklimato kontrolei, kartu kontroliuoja augalo augimą. Šiltnamiuose įrengtos automatizuotos mikroklimato bei augalų maitinimo sistemos. Augintojai naudoja įvairias hidroponines sistemas. Ilgavaisiai agurkai ir pomidorai daugiausia auginami mineralinėje vatoje (Pargro, Master tipų). Dauguma šiltnamių stikliniai, apšildomi dujomis. Ūkininkai (ne visi) daržovėms auginti naudoja papildomą apšvietimą. Lempos šiltnamiuose įrengtos tarp augalų eilių. Jos automatiškai įsijungia tada, kai augalams nepakanka šviesos. Šiltnamiuose naudojamas anglies dvideginis. Jis paskirstomas vamzdeliais, kurie išdėstyti augalo stiebo apačioje.

| |

Kambarinės gėlės žiemą

Fikas – šilkmedžių (Moraceae) šeimos augalas, kilęs iš tropinės Azijos. Stambialapis fikas (Ficus elastica) užauga iki pat lubų. Jo lapai pailgi, žali. Yra įvairiausių žalialapių bei margalapių veislių. F.lyrata – lapai lyros formos, sparčiai auga. Labiausiai mėgstamas šiuo metu smulkialapis F.benjamina su truputį nusvirusiomis šakomis. F.retusa yra labai panašus į F.benjamina, auginamas kaip bonsas. F.rubiginosa – rudai raudonais lapais, auga lėtai. Šliaužiantysis fikas F.pumila (leidžia svyrančius ūglius) ir jo margalapės formos gražiai atrodo pakabinamuose vazonuose. Svyrantysis ir laipiojantysis F.radicans labai vešlus, būna ir margalapių formų. Žiemą fikus laikykite šviesioje vietoje. Temperatūra įvairioms rūšims skirtinga: Ficus elastica, F.benjamina, F.retusa, F.lyrata – 15-20oC, F.rubiginosa – 10oC, F.pumilus, F.radicans – vėsiai ar šiltai, svarbu šilta žemė ir drėgnas oras. Laistykite vieną kartą per savaitę ir dažnai purkškite. Žemei neleiskite išdžiūti, nes tuomet lapai nusvyra ir nebeatsigauna. Lapus patartina nušluostyti drėgna kempine. Fikams kenkia temperatūros svyravimai, skersvėjai, drėgmės perteklius.

| |

Pieno ūkiai Airijoje

Airija vadinama žaliąja sala. Tad nekeista, kad ten melžiamų karvių raciono pagrindas – žoliniai pašarai. Racione jie sudaro apie 90 proc. visų pašarų. Beje, dėl palankių klimato sąlygų ganyklinis laikotarpis tęsiasi gerokai ilgiau negu kitose Europos šalyse – vidutiniškai 9 mėnesius. Airijos plotas siekia 70 782 km2, šalyje gyvena beveik 4 mln. gyventojų, iš kurių per 8 proc. verčiasi žemės ūkiu. Žemės ūkiui skirta 4,4 mln. ha. Beveik 90 proc. dirbamos žemės užima žolynai. Tad suprantama, jog labiausiai išvystyta yra gyvulininkystė. Melžiamų karvių auginama apie 1,2 mln. Airijoje dažniausiai naudojama Swing-Over melžimo sistema. Vienam melžėjui priskiriama ne mažiau kaip 16, o dažniausiai 20–22 melžimo vietos. Melžimo aikštelių našumas 120–150 karvių arba 1 500–2 000 kg pieno per valandą. Vienoje Swing-Over aikštelės melžimo vietoje per valandą su tešmens masažu galima pamelžti 6 karves, be masažo – 7.

| |

Kalakutų lesinimo būdai ir lesalai

Kalakutai gali būti lesinami sausuoju, drėgnuoju arba kombinuotu lesinimo būdu. Jei taikomas pirmasis lesinimo būdas, paukščiams duodama tik sausų visaverčių kombinuotųjų granuliuotų arba negranuliuotų lesalų. Taip lesinant, kalakutai gauna visas reikalingas maisto medžiagas. Be to, paukščių lesinimą galima visiškai mechanizuoti ir automatizuoti ir taip padidinti darbo našumą, sumažinti darbo sąnaudas. Antrasis, mažiaus efektyvus, būdas yra lesinimas drėgnais lesalais. Koncentruoti lesalai drėkinami vandeniu, nugriebtu pienu, išrūgomis ar kitomis maisto atliekomis. Prie šio lesalo galima pridėti ir žaliosios masės, šakniavaisių, bulvių ir kitų sultingųjų lesalų. Lesalų mišinys ruošiamas prieš kiekvieną paukščių lesinimą. Jo į lesalines pilama tiek, kiek kalakutai sulesa per kartą. Ilgiau pabuvę lesalinėse drėgni mišiniai, ypač vasarą, gali sugesti ir paukščiai gali suviduriuoti. Paruoštas drėgnas mišinys turi būti birus, nelipnus, kad neužklijuotų snapų angų.

| |

Tvenkininė žuvininkystė Šilo-Pavėžupio dvare

Vlado Pūtvio-Patvinskio nuopelnai žuvininkystėje (1899-1926 metai). Tvenkininė žuvininkystė Šilo-Pavėžupio dvare neatskiriamai susijusi su dvaro savininkų Putvinskiu-Pūtvių pavarde. Apie vieną iš Putvinskių – Dionyzą, kuris gimė ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido dar XVIII a., šeimoje buvo išlikusi tokia legenda. “Vieną kartą per metus Putvinskis, apsirengęs kaip bažnyčią”, su dvariškių svita ir daugybe darbininkų nužingsniuodavęs prie vieno tvenkinio pylimo ir liepdavęs nuleisti vandenį. Kai vandens jau nebedaug belikdavę, nekreipdamas dėmesio į dugne besikapstančias taikingas žuvis, liepdavęs sugauti ir jam atnešti didžiulę lydeką. Nebijodamas aštrių lydekos dantų, ją pabučiuodavęs, peržegnodavęs, įmesdavęs į dugne likusį vandenį ir įsakydavęs tvenkinį vėl prileisti.

Lietuva: administraciniai barjerai

Verslas Lietuvoje vis dar labai stipriai reglamentuojamas. Iš viso, pasirodo, kad verslas Lietuvoje susiduria su palyginti kur kas daugiau taisyklių, apribojimų ir reglamentų negu kitose Baltijos šalyse (Estijoje ir Latvijoje) ir daugelyje Centrinės Europos šalių (pvz., Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijos Respublikoje). Sritys, kurios atrodo ypatingai perdėtai reglamentuojamos – tai galimybė naudotis žeme, darbas bei prekių pardavimas ir judėjimas (daugiausia dėl mokesčių laikymosi, kaip išdėstyta žemiau). Daugelis investitorių ir teisininkų skundėsi dėl įstatymų ir reglamentų pertekliaus šalyje, kurie, jų nuomone, neaiškiai suformuluoti, painiojantys ir dažnai prieštaringi. Dažnai priimami nauji įstatymai ir pakeitimai bei papildymai, mažai išankstinių pranešimų verslo bendruomenei apie naujus įstatymus, žymiai mažiau galimybių prisidėti prie jų kūrimo, nors yra ženklų, kad padėtis taisosi. Antra vertus, daugelis investitorių (ypač stambūs arba užsienio investitoriai) apibūdina tuos valdininkus, su kuriais susiduria, kaip gana supratingus ir lanksčius. Nors žemesnio lygio biurokratai nepaslankūs ir nepadedantys ar rodo priešišką verslui nusiteikimą, daugelis stambių verslininkų paskubėjo pridurti, jog aukštesnio rango pareigūnai dažnai labai padėjo spręsti problemas.

|

Kam reikia perregistruoti ūkininko ūkį

Praeitais metais naujasis Ūkininko ūkio įstatymas kiek pakeitė registravimo sąlygas. Anksčiau ūkį registruodavo turintieji bent hektarą žemės ūkio naudmenų, o mažesniesiems buvo nustatytos papildomos sąlygos. Dabar ūkininkui, nuosavybės teise turinčiam ar nuomos bei kitais pagrindais naudojančiam žemės ūkio paskirties ar miško žemę, minimalus sklypo dydis neribojamas. Ūkius gali registruoti ir asmeninio ūkio žemės naudotojai, dar neįteisinę nuosavybės į tam skirtą sklypą. Vieno asmens vardu gali būti įregistruotas tik vienas ūkis. Sutuoktiniai gali įregistruoti atskirus ūkius, jeigu jų ūkio žemėvalda yra atidalyta ir veikla vykdoma atskirai. Ūkis registruojamas savivaldybėje, kurios teritorijoje yra žemė. Jeigu žemė yra keliose savivaldybėse, ūkis įregistruojamas asmens pasirinkimu vienoje iš jų.

Vyriausybė klaidų neišvengė

Kaip ir ankstesniais, taip ir 2003 m., Lietuvos Vyriausybė buvo darbinga ir rezultatyvi, tačiau išvengti klaidų jai nepavyko. Kiekvieni metai kuo nors išsiskiria. Jei 2002 m. nominuoti „mokesčių revoliucijos“ metais, tai 2003 m. Vyriausybė turi būti įvertinta už pradėtą pensijų reformą. Priešingai nei mokesčių pertvarka, šis žingsnis pasitarnaus žmonėms, atvers jų galimybes užsitikrinti turtingesnę senatvę. Pensijų reforma – nors ir kukli, atsargi – be jokių abejonių yra didžiausias, svarbiausias ir geriausias 2003-ųjų sprendimas. Antra didelė Vyriausybės darbų grupė buvo susijusi su teisės aktų rengimu ir priėmimu, derinant juos su Europos Sąjungos teisynu. Tai kruopštumo ir atidumo reikalaujantis, didelės apimties darbas. Tiesa, jis daugiau techninis, tačiau kūrybiškumą galima pritaikyti ir šioje srityje, siekiant sudaryti Lietuvos žmonėms palankesnes gyvenimo ir verslo sąlygas. Deja, Vyriausybei pritrūko kūrybiškumo ar drąsos išradingai ir Lietuvai naudingai perimti tik tai, kas būtina, nepersistengti tampant šventesniais už Romos Popiežių ir išsaugoti Lietuvos konkurencinius pranašumus.