Krizė pakeis šalies gyvenimą
Per pasaulį besiritanti finansinė krizė smogs ir Lietuvai. Kol kas mūsų šaliai sekasi geriau nei kaimynams latviams ir estams, tačiau 2010 metais, kai už elektrą, ko gero, teks mokėti dvigubai daugiau nei dabar, verslui bus itin sunku.
Tai pajus ir eiliniai piliečiai, daugumai kurių algos jau nebekils tiek, kiek infliacija.
Analitikai prognozuoja, kad jau artimiausiu metu daugelis gyventojų bus priversti peržiūrėti savo išlaidas ir atsisakyti nebūtiniausių prekių bei paslaugų. Prognozuojama, kad maisto produktai užims dar svaresnę dalį vartotojo krepšelyje, o tai nėra gerai, nes šios prekės Lietuvoje brangsta žymiai daugiau nei visoje Europos Sąjungoje. Smūgį žmonėms suduos ir tam tikruose verslo sektoriuose pradėsiantis didėti nedarbo lygis.
Infliacija liks didelė
“Dėl infliacijos negaliu pasakyti nieko paguodžiančio – optimistiškiausio scenarijaus atveju vidutinė infliacija šiemet sieks 8,5 procento”, – sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak banko “DnB NORD” prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos, infliacija šalyje artimiausiu metu dar labiau padidins socialinę atskirtį, nes, pavyzdžiui, pensininkui, perkančiam tik labiausiai brangstančias būtiniausias prekes ir paslaugas (maistą, viešojo transporto ir komunalines paslaugas), infliacija siekia jau ne 12, o 20-40 proc.
“Pasaulinė praktika rodo, kad pradėjus smarkiai augti infliacijai žmonės puola išlaidauti, nes tikisi, kad spės nusipirkti įvairių prekių pigiau. Tačiau tai tik trumpalaikis efektas, tad ir verslui tuo išlaidavimu nereikia pernelyg džiaugtis. Gyventojų perkamoji galia akivaizdžiai mažėja. Anksčiau ar vėliau žmonės peržiūrės savo išlaidas, atsisakys nebūtinų prekių ir paslaugų”, – sako V. Titarenka.
Labiausiai brangsta pas mus
Anot V. Titarenkos, vis didesnę dalį vartotojų krepšelyje artimiausioje ateityje sudarys maisto produktai. Tai nėra gerai, nes šios prekės brangsta labiausiai.
Tiek jis, tiek ir G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad maistas Lietuvoje ir Latvijoje brangsta labiausiai tarp Europos Sąjungos šalių – net apie 20 proc. Tuo metu Prancūzijoje, Vokietijoje ir kaimyninėje Lenkijoje – tik apie 5-7 proc.
“Galima manyti, kad augant rinkai ir vidiniam vartojimui gamintojai labai lengvai leidžia sau perkelti naštą ant vartotojų pečių, tačiau tikrai negalima atmesti kartelinių susitarimų, kuriuos, aišku, yra labai sunku įrodyti. Tačiau akivaizdu, kad Konkurencijos taryba iki šiol fokusuodavo savo veiklą tik į smuklius pažeidimus ir nesiimdavo rimtų tyrimų”, – sako G. Nausėda.
“Galima sakyti, kad Lietuvos kainų lygis dabar sudaro tik apie 57 procentus Vakarų Europos kainų lygio, todėl ir kainos didėja sparčiai. Tačiau labai svarbu yra tai, kad atskiri žaidėjai atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose turi didžiulę galią. Mūsų šalyje faktiškai yra susiformavusi oligopolija (rinkos santykių atvejis, kai pardavėjų ar paslaugų siūlytojų skaičius nėra pakankamas teisingai konkurencijai. – Aut. past.). Mažmeninėje prekyboje yra keli dideli žaidėjai, statybinių medžiagų prekybos rinkoje – taip pat. Tas pats yra pieno, alaus gamyboje. Tai leidžia šiuose sektoriuose kainas didinti ir be pagrįstų priežasčių”, – sako V. Titarenka.
Anot jo, Vyriausybė galėtų įpareigoti Statistikos departamentą daryti būtiniausių prekių krepšelio kainų monitoringą ir skelbti duomenis kiekvieną mėnesį. Reikėtų skelbti ir gamintojų ir prekybos centrų kainas. Tada būtų labai aišku, kas ir kiek brangina produkciją.
G. Nausėda taip pat konstatuoja, kad valdžia sąmoningai ar ne yra paleidusi iš savo rankų visus svertus, kuriais galėtų reguliuoti energetikos išteklių kainas.
“Kainų ir energetikos komisija nebeturi ir realių galių, ir žmogiškųjų bei finansinių išteklių, kad galėtų labai tiksliai nustatyti, ar energetikos kompanijų pateikiami duomenys dėl kainų kėlimo yra pagrįsti ir tikslūs”, – sako G. Nausėda.
Algos taip nebekils
G. Nausėda prognozuoja, kad artimiausiu metu paaštrės socialiniai santykiai įmonių lygiu. Esą darbdavių galimybės tenkinti darbuotojų norus uždirbti daugiau po truputį mažėja. Jei šios problemos nepavyktų išspręsti be streikų, tai dar labiau pablogintų ekonominę šalies situaciją.
Visgi jis akcentuoja, kad Lietuvoje darbo užmokesčio augimas pastaruoju metu buvo mažesnis nei Latvijoje, ir mes tapome pigiausios darbo jėgos valstybe iš Baltijos šalių.
Anot G. Nausėdos, pernai visuose sektoriuose, išskyrus viešąjį valdymą ir valstybės gynybą, algos augo daugiau nei infliacija, tačiau šiemet nemažai sektorių nebepajėgs to padaryti.Kiti metai bus sunkūs ir dirbantiesiems valstybiniame sektoriuje.
“Fiskalinės drausmės įstatymas leis padidinti biudžeto išlaidas tik 1,5 milijardo litų. Tuo metu vien mokytojų algoms padidinti prireiks milijardo. Tačiau nereikia mokytojų priešinti su visuomene, nes, pavyzdžiui, Latvijoje pernai valstybiniame sektoriuje algos išaugo 35 procentais, tačiau buvo pasiektas fiskalinis balansas. Lietuvos vadžia turėtų visų pirma atsisakyti visų nereikalingų išlaidų. Tada atsirastų ir reikiamų lėšų”, – sako G. Nausėda.
Analitikai pastebi, kad jau dabar mažesniuose miesteliuose pradeda didėti nedarbas. V. Titarenka prognozuoja, kad statybų verslo stabtelėjimas lems dar didesnį nedarbo lygį, nes bankrutuos arba turės reorganizuotis mažos firmos, negalinčios persiorientuoti į didesnių pramoninių ar komercinių objektų statybą.
“Padaugės nekvalifikuotos darbo jėgos, žmonių, kurie dirbo pagalbinius darbus. Vargu ar atsiras tokių sektorių, kurie galės absorbuoti šią atsilaisvinusią darbo jėgą”, – sakė V. Titarenka.
Jis prognozuoja, kad šiemet algos šalyje dar augs apie 10-12 proc. Tačiau kiekviename sektoriuje skirtingai.
