Kredito rinkos krizė
Pastaruoju metu nemaži rinkų svyravimai daugelį investuotojų privertė susidurti su įvykiais JAV finansų rinkose, kuriuose žiniasklaida apibūdina taip: “rizikingų būsto paskolų rinkos krizė”, “likvidumo krizė”, “kredito krizė”. Tai, kas priverčia mažėti akcijų kainas beveik visame pasaulyje, natūraliai kelia susidomėjimą, todėl šio mėnesio temoje aptarsime sukrėtimų JAV bei kitų šalių rinkose priežastis bei įtaką mūsų investavimo regionui – Vidurio ir Rytų Europai.
Prieš ketverius metus bazinės palūkanos JAV siekė vos 1 proc. – taip buvo siekiama išvengti ekonominės recesijos bei defliacijos. Rekordiškai mažos palūkanos lėmė kreditavimo bumą bei paskatino nekilnojamojo turto rinkos augimą. Kylančioje rinkoje paskolos pradėtos teikti ne itin rūpestingai – už didesnes palūkanas jas neretai gaudavo ir tie, kurie vargiai gali mokėti net ir palūkanas (verslo planas pagrįstas tuo, jog turto brangimas leis uždirbti jį parduodant, arba paskola bus refinansuota dar geresnėmis sąlygomis). Tiesa, rizikingų būsto paskolų (“subprime mortgages”) teikėjai sau paprastai pasilieka tik dalį rizikos – tokios paskolos “supakuojamos” ir obligacijų pavidalu parduodamos investuotojams – bankams, apribotos rizikos (“hedge”) fondams, kai kuriais atvejais – net ir konservatyviems, tačiau didesnio pelningumo siekiantiems pensijų fondams. Tokių obligacijų, dar vadinamų CDO, 2006-aisiais išplatinta už daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių, iš jų maždaug pusė turi rizikingų būsto paskolų. Prie rinkos bumo prisidėjo ir dabar aršiai kritikuojamos reitingų agentūros, lengva ranka suteikdavusios tokioms obligacijoms aukščiausius AAA reitingus.
Natūralu, jog kiekvienoje rinkoje po spartaus kainų augimo ateina korekcijos laikotarpis, todėl sulėtėjusios ar kai kuriais atvejais net sumažėjusios JAV nekilnojamojo turto kainos iššaukė negrąžinamų paskolų skaičiaus didėjimą o tai privertė daugelį investuotojų iš naujo įvertinti instrumentų, į kuriuos investuota, riziką. Natūralu, jog atsirado daug norinčių parduoti rizikingu tapusi turtą tačiau problemų sukėlė tai, jog pirkėjų praktiškai nebuvo. Tiems, kurie siekdami didesnių pelnų investicijoms naudoja skolintus pinigus (tarp “hedge” fondų tokių dauguma), tai lėmė dar didesnes problemas – siekiant išvengti dar didesnių nuostolių turtą tenka parduoti vos ne bet kokia kaina. Kai kurie fondai, negalėdami nustatyti instrumentų, į kuriuos yra investavę vertės, sustabdė lėšų išmokėjimą (natūralu, jog tik išgirdę apie krizę lėšų pareikalavo daugelis investuotojų). Panikos metu daugelis investuotojų labiausiai vertina saugiausias investicijas (JAV iždo obligacijas ar net grynuosius pinigus), todėl krizė ištiko ir tarpbankinių paskolų rinką. Siekdami atstatyti tarpbankinės rinkos veikimą ir padidinti likvidumą įsikišo daugelio šalių centriniai bankai (kita vertus, kodėl reiktų gelbėti tuos, kurie priėmė klaidingus investicinius sprendimus?). Nepaisant to, artimiausiais mėnesiais dar tikriausiai sulauksime ne vienos didelės finansinės institucijos pareiškimų apie krizės poveikį jiems.
Kaip kredito rinkos suvaržymai paveikė akcijų rinkas? Daugelyje regionų akcijų kainos smuko apie 10 proc. – grynųjų pritrūkę investuotojai yra priversti parduoti ir turtą kuris tiesiogiai nėra paveiktas krizės. Kartu dar labiau smuko su nekilnojamuoju turtu susijusių bendrovių akcijų kainos (šios bendrovės projektams plėtoti naudoja skolintą kapitalą todėl yra itin priklausomos nuo paskolų kainų).
Tiesioginis kredito rinkos krizės poveikis Vidurio ir Rytų Europos įmonėms kol kas nėra didelis. Žinoma, kai kurios nuo tarptautinių rinkų priklausomos kompanijos, pavyzdžiui Kazachstano bankai, patirs finansavimo kaštų augimą. Taip pat manome, jog “garo nuleidimas” buvo naudingas kai kurioms rinkoms, kur akcijų kainos buvo pasiekusios sunkiai suvokiamas aukštumas. Pavyzdžiu galėtų būti Lenkija, apie kurią kalbėjome praėjusio mėnesio temoje.
Tačiau, mūsų nuomone, stiprius fundamentalius rodiklius turinčios įmonės išgyvens su jomis nesusijusią krizę, ir turintis jų akcijų vėl galės džiaugtis gera grąža. Beje, reiktų pastebėti, jog besivystančių šalių ekonomika šiuo metu yra mažiau priklausoma nuo JAV, o pačios šalys yra sukaupusios dideles užsienio valiutos atsargas (pavyzdžiu galėtų būti Rusija).
Siūlome atsargiai rinktis, ką pirkti ir primename, jog laikas ir kantrybė yra geriausi investuotojo pagalbininkai.
