Kredito krizė: galimybių užsidirbti sumažėjo

Vieniems skamba grėsmingai, kiti numoja ranka į finansinėmis sąvokomis apvyniotas istorijas. Treti mano, kad kredito krizė jau baigėsi. Tačiau ekonomistai, nekilnojamo turto paskolas teikiančios kompanijos, finansų analitikai pabaigos dar neprognozuoja. Į Londonietės klausimus apie kredito krizę atsako Ūkio banko atstovė Auksė ARMONAITĖ – GLODIENĖ ir nekilnojamo turto paskolas suteikiančios kompanijos, įsikūrusios Londono rytuose ir vakaruose, ST Partners vadovas Tomas LAPKAUSKAS.

1) Manoma, kad JAV prasidėjusios kredito krizės Jungtinėje Karalystėje buvo galima išvengti?

2) Ar yra kompanijų, kurių kredito krizė nepaveikė?

3) Ar visos Europos šalys vienodai kenčia nuo kredito krizės?

4) Jūsų nuomone, kokie požymiai praneš apie artėjančios krizės pabaigą ir kada jų galima tikėtis?

5) Kaip manote, ar įtakos kredito krizė lietuvių apsisprendimą dėl gyvenimo ar darbo JK?

6) Ką patartumėte tautiečiams, gyvenantiems ir dirbantiems Jungtinėje Karalystėje?

ST Partners vadovas Tomas LAPKAUSKAS:

1) Šiandien kreditas nekilnojamojo turto paskoloms yra suteikiamas globaliu mastu. Pavyzdžiui, Anglijos bankai suteikia paskolas nekilnojamajam turtui, kuris yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje, ir atvirkščiai. Taigi, prastų nekilnojamo turto paskolų JAV sukeltos kredito problemos įtakoja ne tik JAV, bet ir daugumą kitų šalių. Teisinga būtų teigti, kad Jungtinė Karalystė turi kur kas griežtesnes nekilnojamo turto paskolų suteikimo taisykles negu Amerika. Tačiau net ir tai nepadėjo tuomet, kai kreditas tapo labiau suvaržytas. Abejotina, ar JK galėjo kaip nors kitaip kontroliuoti susiklosčiusią situaciją.

2) Sunkiai galima būtų rasti kompaniją, kurios veiksmų nebūtų paveikusi kredito krizė finansiniame sektoriuje. Net ir tos kompanijos, kurios neprivalo imti paskolų galėtų būti nepaveiktos krizės tik už finansinio sektoriaus ribų. Pavyzdžiui, sportas ir laisvalaikis.

3) Finansai yra globaliai aktuali tema. Nors verslininkai Jungtinėje Karalystėje ar kurioje kitoje Europos šalyje paprastai kreipiasi dėl kredito į tos šalies bankus, kurioje jie gyvena ir dirba, finansinės pagalbos kartais ieškoma ir už šalies ribų. To pasekoje, visos Europos šalys buvo paveiktos kredito krizės. Kai kurios galbūt mažiau, jei skolinamasi buvo ne daug.

4) Prognozuoti kredito krizės pabaigą galima tuomet, kai kredito gavimas taps paprastesniu, kai bankai ir finansinės institucijos vėl pradės skolinti pinigus vienas kitam. Šiuo metu, bet kuris bankas/finansinė institucija, kuris/kuri turi atsarginių lėšų naudoja jas arba organizacijos tikslams, arba tiesiog saugo. Manoma, kad kredito krizė prieš pradėdama mažėti, turėtų dar padidėti. Dauguma nepriklausomų ekonomistų prognozuoja, jog geriausiu atveju situacija turėtų pradėti taisytis 2008-ųjų metų gale.

5) Kredito krizė įtakos lietuvius, dirbančius Jungtinėje Karalystėje, taip pat kaip ir kitus gyvenančius ir dirbančius čia. Bus sunkiau gauti paskolas, kredito korteles bei nekilnojamojo turto paskolas. Sulėtėjus kreditų išdavimui, sulėtės statybų tempai, kas tiesiogiai įtakos statybose dirbančius žmones. Jau dabar pastebima, kad parduoti naujus namus tapo žymiai sudėtingiau. Firmos, laiku negaunančios pinigų statyboms, priverstinai lėtina tempus. Kita vertus, Anglija yra sala su ribotomis plėtros galimybėmis. Londone sunku yra surasti vietos plėtrai, todėl didelio kainų kritimo nelaukiama.

6) Numanant, kad „fixed rates“ (fiksuoti mokesčiai) kils, o bankai vis nenoriau dalins kreditus, logiška nelaukti sunkiausio laiko, o stengtis jau dabar gauti paskolą su geriausiomis įmanomomis sąlygomis. Kalbu apie žmones, kurie yra numatę pirkti nekilnojamą turtą. Taip pat patarčiau laikyti minimalius kredito kortelių balansus. Jau kuris laikas Anglijos Centrinis Bankas mažina palūkanų kainą, bet tai įtakoja tik reguliuojamus mokėjimus, kurie yra pririšti prie Anglijos banko (Bank of England) mokesčių. Fiksuoti mokesčiai, atvirkščiai, kyla. Šiaip palinkėčiau išlaikyti esamas darbo vietas bei peržvelgti savo išlaidas.

Ūkio banko atstovė Auksė ARMONAITĖ – GLODIENĖ:

1) Joks pasaulio bankas nenumatė tokių dramatiškų pasekmių, kurias sukėlė nelikvidžių paskolų krizė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tad sakyti, kad Didžioji Britanija galėjo visiškai išvengti kreditų krizės būtų per drąsu. Visgi egzistuoja keli būdai, kurie būtų padėję suvaldyti riziką. Visų pirma, vyriausybė turėjo pakeisti savo reguliavimo politiką. Taisyklė, „kas tinka vienu atveju, tiks ir kitu“, nebegali būti taikoma, todėl būtina įsigilinti į kiekvieną situaciją atskirai ir parengti atitinkamus veiksmų planus.

2) Tiesiogiai kreditų krizė daugiausia palietė bankus, turinčius nelikvidžių paskolų portfelius, kurie reiškia nuostolius. Mažiau krizė įtakos tas kompanijas, kurios neuždirba iš skolinimosi. Taip pat tas, kurių gaminamų produktų vartojimas nepriklauso nuo bendros makroekonominės situacijos. Šiuo atveju pavyzdys galėtų būti įvairios žaliavų išgavėjos.

Visgi kalbant bendrai, krizė paveiks daugumą kompanijų, nes mažės vartojimas, kris kompanijų pelnai, o kartu ir akcijos. Tad masinė psichozė ir sumaištis akcijų rinkose įtakos beveik visus.

3) Nuo kredito krizės Europoje daugiausia kenčia tos šalys, kurių bankai, kitos kompanijos bei gyventojai buvo daugiausia investavę į nelikvidžias paskolas, skirtas nekilnojamajam turtui įsigyti, taip pat į nekilnojamąjį turtą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurio vertė vis krenta.

Kaip parodė praktika, kartais nuo kreditų krizės gali nukentėti ir nedideli miesteliai. Taip atsitiko Norvegijoje, kuomet nedidelio miestelio Narviko savivaldybė, anksčiau investavusi į nekilnojamąjį turtą JAV, prarado daugiau nei 65 mln. JAV dolerių.

Mažiausiai nuo kreditų krizės nukentės naujos rinkos, tai reiškia ir Rytų Europa. Priežastis paprasta – šių šalių kapitalas joms vystantis buvo daugiausia investuojamas valstybių viduje, todėl nepaliestas užsienio krizės.

4) Didžiojoje Britanijoje kreditų krizę stengiasi malšinti centrinis bankas, nuolat darantis naujas finansines injekcijas į finansų rinkas, kad šios greičiau atsigautų, tačiau šių veiksmų pasekmes pamatysime po ilgesnio laiko.

Ženkliai šalyje sugriežtėjusią paskolų išdavimo tvarką galime vadinti ir pasitikėjimo krize, mat bankai šiuo metu vengia vieni kitiems skolinti pinigus, nežinodami realių vienas kito finansinių galimybių. Tad teigti, kad Britanijos ekonomikai trūksta pinigų, negalima, greičiau jau finansinėms institucijoms trūksta tarpusavio pasitikėjimo.

5) Situacija Didžiojoje Britanijoje nėra tokia dramatiška kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau jau dabar matome kai kuriuos požymius, kurie įtakoja ir mūsų tautiečių gyvenimą šioje šalyje. Pirma, pastaruoju metu kritęs svaro kursas. Tai, be abejo, neigiamas veiksnys, mat jis reiškia tai, kad tų žmonių, kurie Didžiojoje Britanijoje dirba laikinai, perkamoji galia litais sumažėjo.

Tačiau yra ir teigiamų aspektų. Šalyje pingant nekilnojamam turtui, žmonės, kurie Britanijoje žada įsikurti ilgesniam laikui, turės palankesnes galimybes įsigyti nuosavą būstą.

6) Žmonėms, Didžiojoje Britanijoje siekiantiems per kuo trumpesnį laiką užsidirbti pinigų, patariame įvertinti ir visas kitas alternatyvas. Jei krizė ir toliau nestabdomai risis tolyn, galimybių užsidirbti bus mažiau.