Konkurencija ir plėtra
Konkurencija elektros ūkyje, panašiai kaip ir kituose versluose, gali atnešti naudą, skatinant kaštų efektyvumą, mažinant elektros kainą, didesnį dėmesį skiriant vartotojams. Tačiau Pasaulio energetikos tarybos studijoje daroma išvada, kad “sąlygų konkurencinei elektros rinkai sukūrimas kartais gali kainuoti daugiau, negu laukiama nauda iš pertvarkytos elektros rinkos”.
Konkuruojanti elektroenergetika sukuria nepriimtiną ilgalaikio tiekimo riziką, sureikšminami šios dienos poreikiai ir iš akių išslysta strateginiai tikslai. Ilgalaikis strateginis planavimas – geras būdas sukurti visos valstybės ekonomikos konkurencinį pranašumą. Konkurencinėj rinkoj smulkiems nepatraukliems vartotojams negarantuojamas energijos tiekimas.
Kad to išvengti rekomenduoja “atlikti kruopščią kaštų – naudos analizę”. Šiuo metu Lietuvoje tai padaryta nepakankamai ir yra pagrindas sunerimti.
Toliau, Pasaulio energetikos taryba rekomenduoja privatizuoti elektros tinklus paskiausia ( t.y. po restruktūrizacijos pradėti privatizaciją nuo generuojančių galingumų, rinkos konkurencijos pagrindo), nes paskirstomieji elektros tinklai – natūrali monopolija ir ją privačiai nuosavybei galima parduoti tik, kai yra tinkami, valstybės ir visuomenės interesus apsaugantys, praktikoje patikrinti elektros ūkio reguliavimo teisiniai dokumentai. Lietuvoje poįstatyminiai aktai dar neparengti. Be to jie turi būti praktikoje patikrinti.Manau, kad, kuriant elektros rinką, neužtenka turėti reikalingus įstatymus, bet reikia įprasti įstatymų bei sutarčių laikytis.
Gyvenimas parodė, kad paskutinis, konservatorių įvykdytas, institucijų pertvarkymas energetikai labai pakenkė. Energetikos ministerijos funkcijas perdavus Ūkio ministerijai, pastarosios funkcijų ratas labai išsiplėtė. Instituciniai pokyčiai pirmiausiai sietini su valstybės įtakos valdymui ir privatizacijai mažinimu. Mažėjant valstybės tiesioginiam kišimuisi ir reguliavimui, auga laisvos rinkos vaidmuo, skatinama didinti efektyvumą. Būtina stebėti, kad tokie reformos momentai kaip restruktūrizacija ir privatizacija nepadarytų energetikos politikos trumparegiška, be ateities perspektyvų.
Jeigu numatoma restruktūrizuoti elektros tiekimą, tai tas pats laukia ir dujų tiekimo. Vartotojas nori gauti energijos tiekimo paslaugas patikimai, patogiai ir pigiausiu būdu, tad galima prognozuoti, kad savivaldybės sujungs energijos (elektra, dujos, šiluma ir t.t.) tiekimu besirūpinančias įmones į vieną, bet vartotojai turės galimybę pasirinkti priimtiniausią energijos nešėją.
Kalbant apie magistralinius ( pajungiančius atskiras vietoves ar gyvenvietes) jau reikia galvoti apie galimą dislokaciją strategijoje numatomoms kombinuoto ciklo dujų turbininėms elektrinėms. Tokiu būdu sprendžiant magistralinių dujotakių tiesimą jie tampa ekonomiškai patrauklesni, nevertinant patogumo ir ekologiškumo.
Visa tai kas čia pasakyta susiję su investicijomis, kurios yra svarbus rodiklis- koks pasirinktas kelias – plėtros ar nugyvenimo. Investicijoms gauti reikalinga ieškoti priėjimo prie tarptautinio kapitalo rinkų, priimant savarankiškus, o ne primestus sprendimus. Čia verta pateikti vieną pastebėjimą, kad šalis, neturinti savų eksportuojamų resursų, bandanti finansuoti energetikos sektorių užsienio kapitalu daugiau nei 10-15% gali pasiekti nestabilumo procesą. Baigiant mintį apie investicijas, norisi atkreipti dėmesį, kad investuodami į energetikos sektorių, mes stipriai atsiliekame nuo pasaulio vidurkio, kuris sudaro 5% nuo šalies bendro vidinio produkto (BVP), mūsuose tai nesiekia ir 1%.
Kitas svarbus klausimas būtų, tiekimo patikimumas. Mūsuose ligi šiol daugiausia dėmesio skiriama tiekimo patikimumui iš išorės, o viduje tarsi paliekama pačioms įmonėms spręsti. Gaila, kad investicijose į patikimą tiekimą įžvelgiama nereikalingumas, netikslingumas; to neturėtų būti, esant monopoliniam tiekimui.
prof. Leonas Ašmantas
Asociacijos Lietuvos energetikų sąjunga Prezidentas
